Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 27 d.


ENERGETIKA
Naujos dujų krizės šešėlis: rekordinės kainos ir Rusijos politiniai žaidimai
BNS
Fotobankas

Dujų kainoms pasaulio rinkose šturmuojant aukštumas, kai kurie ekspertai užsimena apie naują dujų krizę Europoje. Vieniems ji atrodo jau prasidėjusi, kiti nelinkę skubinti įvykių ir svarsto, jog sunkumai Senąjį žemyną gali ištikti vėliau, pradėjus veikti Rusijos dujotiekiui „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje.

„Manau, kad Europa jau susidūrė su krize. Žiemos kontraktai likvidžiausiame Europos prekybos taške (Nyderlandų TTF) siekia rekordines aukštumas – apie 70 eurų už megavatvalandę“, – BNS teigė Norvegijos energetikos tyrimų kompanijos „Volue Insight“ vyresnysis analitikas Bjornas Inge Vikas.

„Krizė galėtų būti ir labai tikėtina, kad kuomet Kremlius sustiprins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų, štai tada, kai bus skaudžiausia, – tada yra geopolitiškai stipriausias poveikis“, – kalba energetikos ekspertas Romas Švedas.

Krizę lemia ir Rusijos politika

Energetikos ministras Dainius Kreivys neatmeta galimybės, kad Europa susidurs su dujų tiekimo krize. Pasak jo, dujų kainos Europoje ir Lietuvoje auga dėl atsigaunančios ir labai daug suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) sunaudojančios Azijos rinkos, taip pat dėl galimų Rusijos manipuliacijų.

„Rusijos veiksmai, ribojant dujų pardavimus Europoje ir stengiantis priversti Europos šalis, pirmiausia Vokietiją ir (Europos) Komisiją kuo greičiau išduoti leidimus, reikalingus „Nord Stream 2“ funkcionavimui“, – žurnalistams kalbėjo D. Kreivys.

Buvęs energetikos viceministras R. Švedas sako, kad galima dujų krizė priklauso labiau nuo politinių Kremliaus sprendimų nei nuo techninių ar rinkos priežasčių.

„Vertinimas – bus krizė ar nebus – labiau yra bandymas atspėti, kaip elgsis Vladimiras Putinas šitoje situacijoje, tokioje, kokia ji yra dabar“, – BNS kalbėjo R. Švedas.

Pasak jo, tuštokos Europos dujų saugyklos ir apie 40 proc. viso dujų importo siekiantis importas iš Rusijos sudaro prielaidas dujų tiekimo trūkumui žemyne. Tačiau sumenkęs Rusijos tiekimas Europai yra veikiau spaudimas dėl „Nord Stream 2“, o drastiškai riboti ar nutraukti dujų tiekimą Europai nėra Rusijos prezidento interesas.

„Tai savotiška spaudimo priemonė – laikyti Europą ties suvartojimo-tiekimo riba ir tokiu būdu spausti, kad Europa pabaigtų „Nord Stream 2“ projektą (…) Kad V. Putinas tą tiekimą laiko ties minimumu, tai irgi, beje, labai protingas iš jo pusės taktinis žingsnis“, – komentavo R. Švedas.

Ekspertai: Europai – sudėtingas metas

R. Švedo teigimu, tikėtina, kad V. Putinas nesielgs neatsakingai dujų tiekimo atžvilgiu, kol neveikia „Nord Stream 2“, antraip jis parodytų, kad nėra patikimas tiekėjas Europai. Ir tai tik taptų kliūtimi dujotiekio veikimui. Be to, Rusijai reikia pajamų, kurias generuoja dujų eksportas.

Buvęs energetikos viceministras svarsto, kad veikiausiai Rusijos ir Europos dujų dinamika vystysis trimis etapais: pirmiausia, kol nepradėjo veikti dujotiekis, V. Putinas ne tik nenutrauks, bet užtikrins dujų tiekimą Europai, nors ir naudos spaudimą žemynui dėl licencijų „Nord Stream 2“ .

„Antru žingsniu jis įtvirtins „Nord Stream 2“ veikimą ir sustiprins Europos ir, visų pirma, Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos. Trečiu etapu jis šį svertą panaudos savo politiniams, geopolitiniams tikslams. Ir tada Europai bus sunkus metas“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius R. Švedas.

Pasak eksperto, kad ir kokie būtų sprendimai, turbūt nevertėtų būgštauti dėl tokių sutrikimų, kaip buvusioji vadinamoji Ukrainos krizė, nes Rusija panašiais veiksmais tik paskatintų Europą ieškoti alternatyvų vamzdynais tiekiamoms dujoms ir gręžtis, pavyzdžiui, į suskystintąsias gamtines dujas (SGD).

Tuo metu „Volue Insight“ vyresnysis analitikas B. I. Vikas mano, kad Europa jau susiduria su krize.

Anot jo, aukštos dujų kainos nulemtos to, kad žemynas turi varžytis su Azija dėl brangių SGD, taip pat prisideda „Nord Stream 2“ vėlavimas, anksčiau nulemtas JAV sankcijų, o dabar dar ir reguliacinių sprendimų.

„Volue Insight“ ekspertas sako, kad „Gazpromo“ dujų eksportas į Europą per Ukrainą ir Baltarusiją yra mažesnis nei tikėtasi, turint omenyje aukštas kainas.

B. I. Vikas sutinka, kad to priežastis galėtų būti politinė-taktinė, Rusijai ar „Gazpromui“ siekiant spausti Europą ir spartinti „Nord Stream 2“, tačiau jis neatmeta ir objektyvių aplinkybių.

„Tikėtina, jog tai nulemta pasiūlos ribotumo – „Gazprom“ turi patenkinti vidaus poreikį Rusijoje ir užpildyti saugyklas iki žiemos. Taip pat rugpjūtį būta gaisro dujų gamykloje Sibire, kas galėjo nulemti mažesnius srautus per Baltarusiją ir Lenkiją į Vokietiją“, – svarstė ekspertas.

„Ignitis“: situacija įtempta, bet nėra kritiška

Valstybės kontroliuojama dujų ir elektros tiekimo įmonė „Ignitis“ pažymi, kad Europos gamtinių dujų rinkoje padėtis įtempta dėl vis dar vykstančių remontų Norvegijos kontinentiniame šelfe, silpno SGD importo į Vakarų Europos terminalus.

Taip pat žemiau įprasto vidurkio užpildytos požeminės dujų saugyklos bei rekordiškai aukštos laikosi apyvartinių taršos leidimų (ATL) ir anglies kainos, o tai didina dujų paklausą elektros gamyboje.

„Rinkos nenuramino ir tokios žinutės kaip į kitų metų pradžią atidėta „Nord Stream 2“ veiklos pradžia, nors prieš tai „Gazprom“ teigė, kad dar šiais metais dujotiekiu patieks 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų“, – komentare BNS teigia „Ignitis“.

Pasak tiekėjos, nepaisant dujų trūkumo Europos rinkoje, „Gazpromas“ šiais metais planuoja kontinentui patiekti tik 183 mlrd. kub. metrų dujų (be Turkijos ir Baltijos šalių), kai pastaruosius kelerius metus eksportas siekė iki 200 mlrd. kub. metrų per metus.

„Vis tik apie gamtinių dujų krizę Europoje yra kalbama per anksti (...) Yra ženklų, kad jos (dujos) yra pervertintos dėl rinkoje tvyrančios nežinomybės, bet ne dėl esminių rinkos paklausos ir pasiūlos veiksnių, kurie, nors ir galėtų būti šiuo laikotarpiu geriau subalansuoti, vis tik nėra kritiški“, – teigia bendrovė.

„Ignitis“ teigimu, remontai Norvegijos kontinentiniame šelfe baigsis rugsėjo 28 dieną, tad eksporto srautai į Europą turėtų labai atsigauti. Be to, Jamalo-Europos dujotiekio, kuriuo dujos keliauja iš Rusijos į Vokietiją per Lenkiją, srautas praėjusią savaitę grįžęs į beveik maksimalų lygį.

Bendrovė teigia, jog kainų lubos rinkoje dar nebūtinai pasiektos, bet kartu tai nereiškia, kad jos ilgai laikysis ypač aukštos.

Pasak „Ignitis“, dujų kainos pastaruoju metu vis dėlto yra istoriškai aukštos: rugsėjo 15 dieną Nyderlandų TTF indeksas peržengė 70 eurų už MWh ribą, pirmą kartą po ilgo laiko dujos Europoje tapo brangesnės net už Azijos EAX indeksą, siekusį kiek žemiau tos ribos praėjusios savaitės pradžioje.

Lietuvos „Amber Grid“, remdamasi Latvijos dujų perdavimo sistemos operatore, teigia, jog Inčukalnio saugykla šiuo metu užpildyta apie 70 proc.: „Tai normalus kasmetinis rodiklis“.

Klaipėdos SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas komentavo, kad situacija rinkoje yra „beprecedentė“, o ją lėmė Azijos poreikiai, pramonės atsigavimas, klimato sąlygos, skystinimo pajėgumų trūkumas bei „Gazpromo“ politika „Nord Stream 2“ projekto kontekste.

Lietuva dujomis aprūpinama keliais alternatyviais šaltiniais per Klaipėdos SGD terminalą, dujomis iš Inčukalnio dujų saugyklos ir dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 09 22 09:32
Spausdinti