Meniu
Prenumerata

pirmadienis, rugsėjo 27 d.


KAIMYNAI
Lietuvos siekis perimti elektros linijas su Baltarusija – griežtas atsakas ar skambus pareiškimas?
BNS
BNS
Elektros linijos.

Lietuvai imantis teisinių veiksmų siekiant kontroliuoti elektros linijas su Baltarusija po to, kai Minskas leido Astravo atominei elektrinei (AE) komercinę elektros gamybą, kai kurie BNS kalbinti energetikos ekspertai tai vertina kaip akivaizdų ženklą, kad Baltijos šalims nesiseka susitarti dėl Astravo elektros boikoto.

Tačiau jie negali pasakyti, ką iš tikrųjų galėtų reikšti būsimi teisiniai Lietuvos veiksmai – ir Energetikos ministerija, ir elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ pateikė tik lakoniškus komentarus. Vis dėlto kai kurie ekspertai prognozuoja, jog procesas bus ilgas.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad „Litgrid“ pranešimą dėl BRELL sutarties pažeidimo dar turi patvirtinti Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, išduodantys pažymas dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių. 

„Manau, kad tie teisiniai procesai nebūtų nei trumpi, nei lengvi, nei greiti“, – sako A. Sekmokas. 

Perimti linijų kontrolę – skambus pareiškimas 

Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui iškėlus tikslą iki Joninių susitarti su latviais ir estais dėl efektyvaus Baltarusijos elektros boikoto ir tam būtinos prekybos su Rusija metodikos, energetikos ekspertas Rytas Staselis mano, kad veikiausiai susitarti nepavyksta. 

„Ko gero, pirmiausia tai rodo, kad nepavyksta susitarti su Latvija ir Estija dėl bendrų metodų, todėl ieškoma veiksmų, kurie galėtų paskatinti arba derybas, arba tam tikrus sprendimus. Tiksliai nežinau, ko gero, kaip ir daugelis kitų, kokį konkretų planą turi Energetikos ministerija ir Vyriausybė“, – BNS kalbėjo Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas R. Staselis. 

Jis mano, kad Lietuvos pozicija griežtėja. 

„Jeigu jau Lietuva laikosi tokios griežtos pozicijos, kad mūsų infrastruktūra yra mūsų, o ne bendra Baltijos šalių infrastruktūra, tai Lietuvos pozicija griežtėja“, – sakė R. Staselis. 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas mano, kad šiuo atveju kalbama būtent apie fizinio elektros srauto su Baltarusija mažinimą, „galbūt atjungiant vieną ar kitą liniją“. Tačiau jis pabrėžia, kad oficialios formuluotės gana aptakios. 

„Mano interpretacija, – kad tai yra teisinis pranešimas, perspėjimas BRELL žiedo dalyviams, taip pat Latvijos ir Estijos perdavimo operatoriams, kad Lietuva gali imtis fizinių veiksmų ribojant elektros perdavimą iš Baltarusijos į Lietuvą (...) Matyt, mažinant tą fizinį elektros srautą, kuris galėtų patekti į Lietuvą iš Baltarusijos“, – BNS sakė T. Janeliūnas. 

A. Sekmokas, komentuodamas galimus teisinius „Litgrid“ veiksmus, svarstė, kad Astravo AE pradedama komercinė veikla pažeidžia vadinamąjį Lietuvos antiastravinį įstatymą pagal force majeure aplinkybes. 

„Tai yra Lietuvos įstatymo pažeidimas ir tai reiškia, kad būtent Latvija su Estija tą darydamos, pažeidžia BRELL sutartį. (...) Ar tai būtų teisinių institucijų pripažinta, kad tai yra iš tikro, tai čia jau yra teisinių institucijų reikalas, bet, be abejo, kreiptis visada galima“, – sakė A. Sekmokas. 

Jis taip pat mano, kad net jeigu Latvija ir Estija neskaičiuos pralaidumų tarp Lietuvos ir Baltarusijos latvių prekybai elektra su Rusija, tai nereiškia, kad perdavimo linijas kontroliuoja Lietuva. 

„Manau, kad tai yra skambus pareiškimas – perimti linijų kontrolę. Kol egzistuoja BRELL sutartis, tai linijų kontrolė priklauso nuo BRELL sutarties ir negalima vadinti, kad Lietuva jas kontroliuoja. Iš esmės, perdavimo linijas kontroliuoja dispečerinė Maskvoje“, – sakė A. Sekmokas. 

„Tai reikš tik tiek, kad Lietuva sustabdė komercinį srautą. Techninis srautas vis tiek vyks, Astravas funkcionuos. Aišku, jis negautų pajamų iš tos veiklos“, – kalbėjo energetikos ekspertas.

R. Staselis užsiminė, kad linijų kontrolei galėtų būti pasitelkiama ir drastiškų priemonių, tarkime, linijų remontas. 

„Kokie būdai susigrąžinti? Jų yra įvairių, taip pat – ir gana drastiškų. Jeigu „Litgrid“ paskelbia, kad Baltarusijos-Lietuvos pjūvio jungtyse bus atliekamas remontas, tai tiek žinių: nei Latvija, nei Estija čia ypatingų argumentų neturės. Išskyrus vėlgi politines diskusijas tarpvyriausybiniu lygmeniu, Europos Komisijos kontekste, ko gero, teks kalbėtis“, – sakė NLEA ekspertas. 

Su situacija susipažinęs šaltinis BNS sakė, kad Latvija naudojasi Lietuvos-Baltarusijos pralaidumais prekybai su Rusija skaičiuodama juos pagal BRELL taisykles. Lietuva tikisi pakeisti situaciją, kad Latvija, prekiaudama su Rusija, priimtų „Litgrid“ nustatytus pralaidumus – tai yra, jau ne pagal BRELL taisykles. 

Pasak šaltinio, BRELL sutartis numato, kad šaliai, paveiktai nenugalimos jėgos, sutartis negalioja, o kokių konkrečių taisyklių nesilaikytų „Litgrid“, bus derinama vėliau. 

„Litgrid“ turėtų gauti force majeure pažymą 

A. Sekmokas BNS teigė manantis, kad paskelbtas teisinių veiksmų inicijavimas dar turės pereiti papildomas procedūras. 

„Visų pirma, kad prasidėtų teisiniai procesai, „Litgrid“ pranešimą ar kreipimąsi dėl BRELL sutarties pažeidimo dar turi patvirtinti Prekybos ir amatų rūmai. Tada tas pranešimas įgauna tokią teisinę išraišką, kad BRELL sutartis yra pažeista ir tada gali būti imamasi teisinių veiksmų prieš Latviją ir Estiją dėl BRELL sutarties pažeidimo“, – BNS sakė A. Sekmokas. 

Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija BNS pranešė, kad už force majeure pažymų išdavimą atsakingi regioniniai rūmai.

Vilniaus pramonės, prekybos ir amatų rūmai – būtent sostinėje registruota „Litgrid“ – BNS penktadienį sakė, kad nėra gavę „Litgrid“ prašymo išduoti nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančią pažymą.

Jeigu jis būtų gautas, dokumentai būtų nagrinėjami, o pažyma arba motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateiktas per 20 darbo dienų. 

Rusijos ir Estijos operatoriai laukia išsamesnės „Litgrid“ informacijos 

„Litgrid“ praėjusį ketvirtadienį informavo kitų BRELL sutarties šalių, tarp jų ir Baltarusijos, operatorius apie pradedamą teisinį procesą dėl Lietuvos ir Baltarusijos elektros jungčių kontrolės perėmimo.

Pasak „Litgrid“ generalinio direktorius Roko Masiulio, licencijos išdavimas komercinei Astravo AE veiklai turi tiesioginės įtakos BRELL sutarčiai vykdyti, todėl Lietuva imasi teisinių svertų siekdama užtikrinti, kad Astrave pagaminta elektra nepatektų į Lietuvos rinką.

Rusijos elektros perdavimo sistemos operatorė „SO JES („Sistemnyj operator JES“) BNS patvirtino gavusi „Litgrid“ laišką apie kilusias force majeure aplinkybes, „trukdančias „Litgrid“ visapusiškai įgyvendinti įsipareigojimus, prisiimtus pagal BRELL sutartį ir pagal jo pagrindu priimtus kitus susitarimus“. 

Anot Rusijos įmonės, Lietuvos operatorės teigimu, nenugalimos jėgos aplinkybės kilo dėl Lietuvoje priimtų įstatymų, numatančių neįsileisti elektros iš nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių. 

„Artimiausiu metu „Litgrid“ pateiks visoms BRELL sutarties šalims išsamesnę informaciją apie jos planuojamus organizacinius ir techninius veiksmus naudojant ir valdant Lietuvos-Baltarusijos jungtis“, – BNS komentavo „SO JES“. 

Rusijos operatorės valdybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Sergejus Pavluška atsakyme BNS pridūrė, kad „Litgrid“ atsisakymas vykdyti dalį BRELL sutartyje numatytų funkcijų ir galimi pokyčiai naudojant ir valdant Baltarusijos ir Lietuvos jungtis“ nereiškia BRELL sistemos veiklos nutraukimo, taip pat tai nelems jokių techninių problemų Rusijos sistemai.  

Estijos operatorė „Elering“ BNS taip pat patvirtino gavusi laišką iš „Litgrid“, tačiau daugiau šiuo metu komentuoti negali.

„Elering gavo laišką iš „Litgrid“, su juo susipažino ir atkreipė dėmesį. Laukiame papildomos informacijos ir šiuo metu daugiau komentarų pateikti negalime“, – sakė „Elering“ atstovė Katlin Klemmer (Ketlin Klemer). 

Ragina imtis griežtų sprendimų dėl Astravo AE

A. Sekmokas sako, kad nepriklausomai nuo Lietuvos veiksmų, pati Astravo AE grėsmė niekur nedingsta.

„Ir tai yra jau, mano vertinimu, rūpestis ne ministrui, o aukštesniame lygmenyje, rūpestis Vyriausybei, Seimui, prezidentui. Tai yra Valstybės gynimo tarybos klausimas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto klausimas“, – sakė A. Sekmokas. 

Jis taip pat santūriai vertino galimybes Lietuvai sutarti su Latvija ir Estija dėl naujos trišalės prekybos su Rusija metodikos. 

„Tikėtis tokio susitarimo nėra labai realu, galbūt jis ir pavyks, – niekas negali to atmesti. Bet sprendžiant iš to, kad jis vyksta jau keli mėnesiai ir klausimas yra labai paprastas: ar jie skaičiuoja metodikoje Lietuvos linijų pralaidumus, ar neskaičiuoja? Tiek laiko derėtis tiesiog neatrodo labai produktyvu“, – sakė jis. 

T. Janeliūnas mano, kad, įvertinant galimas Astravo AE antrojo bloko perspektyvas, negalima mažinti dėmesio Astravo problematikai.  

„Manau, kad tikrai laikas imtis kažkokių radikalių žingsnių ir, beje, tas fizinis elektros atjungimas ar sumažinimas, sakykime, pralaidumų būtų vienas iš tokių pakankamai radikalių, kuris pakeistų tą dabartinę de facto situaciją. Tai vienintelis turbūt tikras koziris mūsų rankose, kad mes kontroliuojame fiziškai tas jungtis tarp Lietuvos ir Baltarusijos ir galime tuo naudotis“, – kalbėjo politologas. 

NLEA ekspertas R. Staselis atkreipė dėmesį, kad apie Astravo AE projektą šiuo metu yra dar mažiau informacijos nei anksčiau, tačiau kalbant apie antrąjį bloką svarbu atkreipti dėmesį bent į tris veiksnius: elektros rinką, Ukrainos poreikius, Baltarusijos paskolos už jėgainę grąžinimo terminus. 

„Vienas dalykas yra rinkos – ar vis dėlto A. Lukašenkos režimas suras rinkų, kur tą pagamintą elektros energiją dėti. Antras klausimas, kaip elgsis Ukraina, dabar apribojusi importą iš Rusijos ir Baltarusijos, ypač žiemą, kada jų elektros energijos balansas yra neigiamas, ukrainiečiai kažkaip nesugeba pasigaminti“, – sakė R. Staselis. 

„Ir trečias, irgi ne mažiau svarbus yra tas, kad, jeigu neklystu, 2021 metų dviejų pusmečių sandūra yra tas deadline'as, kada Baltarusija jau turi atidavinėti kreditą (Rusijai – BNS), nepaisant to, ar jėgainė pastatyta galutinai ir veikia visu pajėgumu, ar veikia kaip nors protarpiais“, – kalbėjo ekspertas. 

T. Janeliūnas svarstė, kad kalbant apie fizinį srauto ribojimą, svarbu turėti galvoje, kiek tam pasiruošusi Lietuvos sistema. 

„Jeigu Lietuvos energetikos sistema yra pasiruošusi techniškai, fiziškai atlaikyti tokius pokyčius, ir mes galime kažkiek sumažinti tą fizinį pralaidumą iš Baltarusijos, tai iš tikrųjų yra rimtas argumentas ir rimtai keičiantis situaciją, nes tas buhalterinis, teisinis susirašinėjimas su Latvija – jis tikrai neduoda jokios naudos“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

„Jeigu nevyksta derybos tame administraciniame, buhalteriniame, teisiniame lygmenyje, tai reikia perkelti į fizinį, jau konkretų sprendimų lygmenį“, – pridūrė jis. 

Astravo elektra toliau kaitina Baltijos šalių santykius

Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas apgailestauja, kad Lietuvai nelengva tartis energetikos klausimais su Baltijos kaimynėmis. 

„Nepavyksta kažkodėl susitarti su latviais ir estais, nors atrodytų, kad turėtume susitarti. Nepavyko dėl dujų sutarti. Dabar Latvija, Estija ir Suomija sukūrė bendrą dujų rinką, Lietuva liko nuošalyje. Tai čia yra toks neraminantis dalykas: kodėl mes tokie išsišokėliai ar kažkokie nesugebantys derėtis? Nes derėtis visada reikėtų“, – sakė jis. 

BRELL susitarimas tarp Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos pasirašytas 2001 metais, kai tuometei perdavimo sistemos operatorei „Lietuvos energijai“ (dabar – „Ignitis grupė“) vadovavo  Rymantas Juozaitis,  – jo teigimu, panašių precedentų, koks formuojasi dėl „Litgrid“ pradedamų veiksmų, nėra buvę. 

„Tokių precedentų nebuvo. Pasistumdymai visą laiką buvo, Ukrainos-Rusijos linijų eksploatavimo srityje, bet tokių dar nebuvo. Visuomet būna pirmas kartas. (...) Pagrindinis dalykas – Lietuvos įstatymas yra aukščiau ir šitoje vietoje vienareikšmiškai įstatymą reikia įgyvendinti“, – BNS sakė R. Juozaitis. 

BRELL sutartis yra susitarimas dėl techninių sąlygų ir sistemų valdymo taisyklių, kad būtų užtikrinami reikiami elektros kokybės parametrai ir palaikomas stabilus ir patikimas elektros tiekimas.

Pernai lapkričio 3 dieną Astravo AE pradėjus bandomąją veiklą ir patiekus pirmuosius elektros megavatus į perdavimo tinklą, „Litgrid“ nustatė 0 MW pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos. Kaip numatyta įstatyme, „Litgrid“ Baltarusijai taip pat neteikia ir avarinio galios rezervo paslaugos.

Baltijos šalys iki 2025 metų siekia desinchronizuotis nuo posovietinio BRELL žiedo ir sinchronizuotis su žemynine Europa. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 06 07 10:00
Spausdinti