Meniu
Prenumerata
pirmadienis, kovo 30 d.
ŽALIOJI ENERGETIKA
Lietuvoje perspektyviausia – vėjo ir saulės energetika
Arvydas Jockus
(Pixabay nuotr.)

Artimiausią dešimtmetį investuotojams Lietuvoje patraukliausios bus investicijos į vėjo ir saulės energiją elektros energijos gamybai naudojančias elektrines dėl jų ekonominio patrauklumo ir paprasto įrengimo.

Tokia prognozė pateikiama atnaujintame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKS) 2021­–2030 m. plane.

Dokumente, kuriam praėjusių metų pabaigoje pritarė Vyriausybė, numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita. Šis planas bus pateiktas tvirtinti Europos Komisijai.

Beveik pusė elektros energijos – iš atsinaujinančių išteklių

Atnaujintame plane pažymima, kad nuo 2015 m., paskirsčius visą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme iki 2020 m. nustatytą skatinimo kvotą, buvo sustabdytas paramos teikimas elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI-E), todėl AEI-E plėtra buvo sulėtėjusi.

2018 m. AEI-E dalis galutiniame energijos suvartojime sudarė 18,41 proc., nauji skatinimo kvotų paskirstymo aukcionai, kuriais skatinama plėtra AEI-E, pradėti organizuoti 2019 m. pabaigoje, todėl jų rezultatas, tikėtina, bus matomas tik 2023 m., kai aukciono laimėtojai pastatys elektrines ir pradės gaminti elektros energiją.

Pagrindinės Lietuvoje naudojamos priemonės iki 2020 m., skatinančios AEI-E plėtrą, yra finansinis gaminančių vartotojų skatinimas. Jis AEI-E plėtrai turės nežymios įtakos, todėl tikėtina, kad 2020 m. nepavyks pasiekti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) nustatyto 30 proc. tikslo.

Tačiau iki 2030 m. bus siekiama AEI-E dalį padidinti iki 45 proc. bendrame galutiniame elektros energijos suvartojime. Toks tikslas nurodomas NEKS 2021­–2030 m. plane.

Vertinama, kad vėjo energija ir toliau bus pagrindinis išteklius elektros energijos gamybai ir sudarys ne mažiau kaip 70 proc., saulės energija – 3 proc., biokuras – 9 proc., hidroenergija – 8 proc., biodujos – 2 proc.

Didžiausia vėjo ir saulės energetikos plėtra

Naujas nacionalinis planas numato, kad AEI-E didesnės dalies bus siekiama išlaikant esamus elektros energijos gamybos pajėgumus, juos modernizuojant ir diegiant naujus.

Lietuva AEI plėtrą vykdo nuo 2002 m., kai buvo pastatytos pirmosios hidroenergijos ir vėjo elektrinės. Atsižvelgiant į tai, kad hidroenergijos elektrinių naudingo eksploatavimo laikotarpis siekia nuo 30 iki 50 metų, vertinama, kad 2020–2030 m. laikotarpiu jų modernizuoti nereikės.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje hidroelektrinių plėtrą riboja aplinkosaugos įstatymai, vertinama, jog šių elektrinių plėtra 2020–2030 m. laikotarpiu nevyks.

Vėjo elektrinių naudingo eksploatavimo laikotarpis siekia apie 20 metų, todėl, siekiant išlaikyti esamus pajėgumus iki 2020 m., turėtų būti modernizuota 40 elektrinių, kurių bendra įrengtoji galia sudaro 163,71 megavato (MW).

Vėjo elektrinių galių padidėjimas galėtų prasidėti nuo 2023 m., jei vėjo elektrinės laimėtų 2019 m. rugsėjo mėn. pradėtą organizuoti aukcioną. Vertinama, kad bendra naujų vėjo elektrinių įrengtoji galia 2020–2030 m. laikotarpiu galėtų padidėti iki 1322 MW.

2003 m. veiklą pradėjo pirmosios biodujų elektrinės, kurių naudingo eksploatavimo laikotarpis gali trukti nuo 15 iki 20 metų. Atsižvelgiant į tai, siekiant išlaikyti esamus pajėgumus, turėtų būti modernizuota 14 biodujų elektrinių, kurių bendra įrengtoji galia sudaro 14,886 MW.

Numatoma biodujų naudojimą orientuoti į transporto sektorių, todėl šių elektrinių plėtra 2020–2030 m. laikotarpiu elektros energetikos sektoriuje greičiausiai nevyks.

2007 m. pradėtos statyti pirmosios biomasę naudojančios elektrinės, kurių naudingo eksploatavimo laikotarpis gali būti apie 15 metų. Atsižvelgiant į tai, siekiant išlaikyti esamus pajėgumus, turėtų būti modernizuotos 9 biomasės elektrinės, kurių bendra įrengtoji galia sudaro 73,46 MW.

Naujų biomasės elektrinių galios padidėjimas planuojamas 2021 m., pradėjus veikti šiuo metu statomai biomasės elektrinei.

Saulės elektrinių plėtra prasidėjo 2011 m., todėl, atsižvelgiant į naudingo eksploatavimo laikotarpį, kuris sudaro apie 20 metų, vertinama, kad 2020–2030 m. laikotarpiu jų modernizuoti nereikės. Naujų saulės elektrinių plėtrai daugiausia įtakos turės aktyvūs energijos vartotojai. Planuojama, kad 2020–2030 m. laikotarpiu saulės elektrinių įrengtoji galia padidės iki 117 MW.

Skatinant aktyvius elektros energijos vartotojus, galinčius pasigamintą elektros energiją vartoti savo reikmėms, o už perteklinę energiją, patiektą į tinklą, gauti rinkos sąlygas atitinkantį atlygį, numatoma skatinti ir aktyvų vietos bendruomenių dalyvavimą investuojant į bendra nuosavybe valdomus AEI įrenginius.

NENS numatyti ambicingi tikslai aktyvių elektros energijos vartotojų plėtrai: 2 proc., palyginti su visų vartotojų skaičiumi, iki 2020 m.; 30 proc., palyginti su visų vartotojų skaičiumi, iki 2030 m.

Nustatyti konkretūs tikslai

NEKS plane numatytos svarbiausios kryptys mažinant poveikį klimatui. Tai priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas ir mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.

Visoms ES šalims yra nustatyti konkretūs klimato kaitos rodikliai, atsižvelgus į energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situaciją.

Lietuva iki 2030 m. turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.

Įgyvendinus visas NEKS plano numatytas priemones, iki 2030 m. Lietuvos transporto sektoriuje ŠESD emisijos sumažės 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – 52,4 proc.

2020 01 06 12:04
Spausdinti