Meniu
Prenumerata

sekmadienis, kovo 7 d.


ASTRAVO AE
EP rezoliucija dėl Astravo AE: staigmena – Lietuvai, niuksas – Latvijai
Evaldas Labanauskas, specialiai IQ iš Briuselio

Netikėtai ir Europos Parlamentas (EP) įsitraukė į Lietuvai ypač jautrią problemą – Baltarusijos Astravo atominės elektrinės, esančios vos 50 km nuo Vilniaus, dramą. Pirmasis rimtas EP žingsnis rezoliucijos dėl Astravo atominės elektrinės saugumo priėmimo turėtų būti žengtas ketvirtadienį.

Rezoliuciją ketvirtadienį ryte turėtų svarstyti ir, kaip prognozuojama, jai pritarti EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komitetas. Planuojama, kad vasario 11 d. plenarinėje sesijoje ją Europarlamentas patvirtins galutinai. Mat bent jau trečiadienį visos didžiosios EP grupės tam pritarė.

Pasak redakcijos šaltinių, ši rezoliucija buvo palyginti netikėta: įtraukta vos ne paskutinę akimirką į ITRE dienotvarkę ir dar savaitės pradžioje buvo sunku gauti jos pirminį variantą. Bet kokiu atveju 22 punktų Astravo rezoliucija bus rimtas argumentas užsitikrinti dar didesnę ES paramą šiuo metu vykdomai Lietuvos politikai prieš Baltarusijos atomines ambicijas.

„Visų pirma, EP pažymi, kad tai yra geopolitinis Rusijos ir Baltarusijos projektas. Kitaip sakant, labai aiškios jo priežastys. Tada EP įvardija, kad yra susirūpinęs, jog ji neatitinka aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų, – kalbėjo europarlamentaras, ITRE narys Andrius Kubilius. – Taip pat įvardyta: kad egzistuoja problemų su kokybės užtikrinimu; Branduolinės saugos priežiūros tarnyba yra politiškai spaudžiama, o pagal tarptautines normas toks reguliatorius turėtų būti visiškai nepriklausomas, todėl EP ragina-reikalauja, kad ES pradėtos priežiūros procedūros būtų tęsiamos.“

Be to, rezoliucijoje EP ragina pagreitinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos procesą. Kartu reikalaujama, kad elektra iš Astravo nepakliūtų į tris Baltijos valstybes.

„Konstatuojama, kad į jas elektra nepatenka, bet kartu konstatuojama, jog, nepaisant susitarimo tarp Baltijos šalių, tai yra galima. Todėl prašoma realizuoti Europos Tarybos pavedimą ir išsiaiškinti, kad tikrai nepakliūtų“, – teigė europarlamentaras.

Tai savotiškas sprigtas Latvijai, kuriai bent jau Lietuvos antiastravinis sąjūdis turėjo pretenzijų, esą ji perka pigią baltarusišką elektros energiją. Beje, ir pati rezoliucija pateko į EP būtent per antiastravo sąjūdį, kuris praėjusių metų rudenį parengė peticiją, kuri pasiekė EP ir atsidūrė Peticijų komitete, o galiausia atsidūrė ITRE komitete.

„Nežinau, ar tai sprigtas (Latvijai – red. past.), ar ne, bet yra vienas dalykas, kai Komisija pasako, jog tikrai elektra nepakliūna. Tačiau jeigu Lietuva turi abejonių, kad pakliūna, ir gali pagrįsti šias abejones kažkokiais aiškiais įrodymais, tada toliau ši diskusija galės tęstis. EP prašymas, kad elektra tikrai nepakliūtų mums, yra racionalus. Patys latviai yra pasakę, kad jie tos elektros neperka“, – teigė A. Kubilius.

Naujasis energetikos ministras Dainius Kreivys sausio viduryje pareiškė, kad vasario mėnesį pakvies Latvijos kolegą tęsti derybų dėl trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos. Jis teigė, kad „Litgrid“ yra pasiūlęs naują metodiką ir Lietuva kels klausimą apie Latvijos ir Estijos nuomonę apie tai. Pasak D. Kreivio, ligšioliniai veiksmai neleido sėkmingai užkardyti Astravo elektros patekimo į rinką.

A. Kubilius nesiėmė spręsti, ar EP rezoliucija, kaip nors darys įtaką Lietuvos deryboms su Latvija, nes esą sunku pasakyti, kaip latvių sistema veikia.

„Jeigu paaiškės, kad sistema, kuri yra pasiekta trijų Baltijos valstybių susitarimu, turi kažkokių spragų, tai tuomet tai yra raginimas, kaip tas spragas išspręsti“, – apie EP rezoliuciją kalbėjo jis.

2021 01 28 12:13
Spausdinti