Meniu
Prenumerata

pirmadienis, rugsėjo 27 d.


ASTRAVO AE
D. Kreivys: Lietuva už Astravo elektrą jau sumokėjo 4 mln. eurų
BNS
Fotobankas
Dainius Kreivys.

Pusė į Lietuvą patekusios ir suvartotos trečiųjų šalių elektros pastaruoju metu buvo pagaminta Astravo atominėje elektrinėje (AE), pareiškė energetikos ministras. Anot jo, Lietuva už Astravo elektrą jau sumokėjo beveik 4 mln. eurų. 

Dainius Kreivys sako, kad fiziškai baltarusiška elektra atiteka per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį, tačiau Lietuvai ja neprekiaujant tokiu pat jos kiekiu suprekiaujama Latvijoje, kuri importuoja elektrą iš Rusijos. 

„Paskutiniai duomenys rodo, kad 50 proc. visos elektros, o tai sudaro 77 mln. kilovatvalandžių, kuri patenka per Lietuvos ir Baltarusijos skerspjūvį, yra iš Astravo, antra tiek – iš Rusijos. Lygiai tiek pat suprekiaujama Latvijos biržoje. Ta elektra fiziškai teka ne į Latviją, o per mūsų sieną atiteka į Lietuvą, kadangi pas mus yra didžiulis elektros deficitas, mes tą elektrą sunaudojame ir už ją susimokame“, – sakė D. Kreivys trečiadienį po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, kur svarstytos Astravo AE keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pasak ministro, 77 mln. kilovatvalandžių į Lietuvą pateko per pastarąsias 10 dienų, kai Astravo jėgainė dirbo stabiliai.  

D. Kreivys sakė, kad šie duomenys yra labai tikslūs, tačiau jis nedetalizavo jų gavimo būdo: „Tai sisteminiai operatoriaus duomenys ir jie nėra vieši. Jeigu tą informaciją skleisime, ateityje tų duomenų nebus.“  

„Pinigais išvertus yra beveik 4 mln. eurų, jeigu ir toliau taip tęstųsi, per metus bus 120 mln. eurų. Tiek bus sumokėta Astravo tolimesnei statybai, todėl tam svarbu užkirsti kelią, kad Astravo AE antras, o galbūt ateityje ir trečias blokas nebūtų finansuojami“, – tvirtino ministras.  

NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas skaičiuoja, kad baltarusiška elektra sudaro apie 12 proc. viso Lietuvoje suvartojamo elektros kiekio.  

„Dabartiniame visame Lietuvos suvartojamos elektros balanse apie 12 proc. yra baltarusiška arba Astrave pagaminta elektra – tai per mėnesį 11 mln. eurų. Galima sakyti, kad vartotojai moka už Astravo elektrinę“, –  komentavo jis.  

Pasak D. Kreivio, tai, kad turimi tikslūs duomenys, kiek Astrave pagamintos elektros patenka į Lietuvą, yra didžiulis proveržis. 

„Tada buvo ekspertiniai skaičiavimai VERT-o, pagal kuriuos (tarnyba – BNS) nepatvirtino metodikos. Tie ekspertiniai skaičiavimai pasitvirtino ir dabar turime faktą“, – kalbėjo ministras.  

Šiuos faktus, anot D. Kreivio, planuojama padėti ant derybų stalo su Latvija bei Estija kaip įrodymą, kad pernai parengta trišalė prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodika, kurios nepatvirtino Lietuva, yra prasta, tuo metu Lietuvos vis dar pripažįstama 2018 metų metodika būtų užtikrinusi, kad Astravo elektra nepatektų į regioną.  

„Dėsime naują realybę ant stalo ir klausime, kaip tai atitinka jų politinius įsipareigojimus“, – pridūrė jis. 

D. Kreivys nurodė, kad tęsiant derybas su Latvija ir Estija dėl metodikos, vasario antroje pusėje bus pristatyta Lietuvos pozicija: „Pirminius skaičius jau išsakėme. Sutarėm, kad Lietuva grįš į derybas su savo mandatu po vasario 15 dienos.“ 

Pasak jo, iki vasario pabaigos ministerija pateiks priemonių, kaip sustabdyti baltarusiškos elektros patekimą į Lietuvą, planą. D. Kreivio teigimu, jame bus numatyti tik ekonominiai, o ne diplomatiniai veiksmai.   

„Mūsų tikslas yra derybos ir sutartis dėl trišalės metodikos, nes Baltijos šalių vienybė yra svarbi“, – pabrėžė jis. 

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis pripažįsta, kad kelias Astravo elektrai patekti į Lietuvą nebuvo užkirstas dėl teorinių modeliavimų, kurie nepasitvirtino jėgainei pradėjus veikti.

„Pradėjus veikti Astravo elektrinei, atsirado nebe teoriniai modeliavimai, o realūs faktai. Ar buvo visos galimos landos užkardytos, yra kitas klausimas. Kol nebuvo faktinio veikimo, buvo tik spėlionės ir ekspertų nuomonės“, – po posėdžio komentavo jis.  

D. Kreivys sako kol kas neieškosiąs kaltų dėl to, kad Astravo AE elektra patenka į Lietuvą, nors pagal „antiastravinį“ įstatymą Lietuva negali jos įsileisti. 

„Kas kaltas, paieškosime vėliau, dabar – ką daryti, nes turime naują realybę, kuri yra kitokia, negu buvo įsivaizduojama“, – pridūrė jis.    

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 02 03 12:51
Spausdinti