Meniu
Prenumerata

pirmadienis, lapkričio 29 d.


BŪSTO DEFICITAS
Berlyno nuomos kainų kilpa
Liepa Žeromskaitė
Shutterstock

Berlyne nuomos kainos kyla taip sparčiai, kad miestiečiai nusprendė jų kontrolę perimti į savo rankas. Ar kištis į laisvąją rinką – geriausias sprendimas?

Kai rugsėjo 26 d. Vokietijos gyventojai keliavo prie balsadėžių spręsti, kas Bundestage pakeis Angelą Merkel ir jos partiją, berlyniečiams balsavimo lapuose teko atsakyti į dar vieną klausimą. Referendume, kuriam reikiamų parašų skaičius (175 tūkst.) buvo surinktas vos per kelis mėnesius, klausiama, ar miesto gyventojai pritaria, jog valstybė išpirktų butus iš didžiausių Berlyne veikiančių nekilnojamojo turto (NT) agentūrų ir išnuomotų juos pigiau.

Kritikų radikalios kairės vadinamas judėjimas „Deutsche Wohnen und Co. Enteignen“, inicijavęs referendumą, remiasi įstatymu, kuriame teigiama, kad „žemė, natūralios iškasenos ir gamybos priemonės gali būti nacionalizacijos reikmėms perleistos viešajam valdymui arba kitos formos viešajam panaudojimui pagal įstatymą, kuris numato kompensacijos būdą ir kiekį“.

Radikaliai į NT nuomos rinką įsikišti norintis judėjimas nusitaikęs į daugiau nei 3 tūkst. nuomojamų būstų valdančias NT agentūras, tačiau pagrindinė judėjimo taikiklyje esanti įmonė yra „Deutsche Wohnen SE“, kuriai šiuo metu mieste priklauso apie 113 tūkst. būstų. Vis dėlto, referendume net ir surinkus apie 56 proc. už nacionalizaciją pasisakančių balsų, jo rezultatai teisiškai neįpareigoja.

2021 10 21 06:45
Spausdinti