Meniu
Prenumerata

antradienis, rugsėjo 22 d.
Nuginkluojantys svetingumu: žvilgsnis į karaimų virtuvę
Rasa Pangonytė
(Edvard Blaževič nuotr.)

Karaimai – Trakai – kibinai. Tokia seka rikiuojasi galvoje išgirdus šios tautos vardą. Iš tiesų pusmėnulio formos pyragėliai su mėsa – tik mažytė gausaus karaimų kulinarijos paveldo dalis. Rasa Pangonytė žvelgia į kasdienį bei šventinį šios daugiau nei 600 metų kartu gyvenančios tautos stalą.

Galu į Karaimų gatvę stovinčiuose namuose – trys langai. Pagal legendą vienas – Dievui, kitas – Vytautui, trečias – sau. Šioje miesto dalyje šimtmečius gyveno Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto atvesti karaimai, valdovo dovanotoje žemėje dirbę juos garsinusius daržus. Sovietmečiu karaimų namai ir žemė buvo nusavinta, į jų būstus atkelti naujakuriai, todėl dabar šios gatvės vientisumą mena tik pavadinimas. Ir pačių karaimų mieste likę nedaug. „Apie 60“, – skaičiuoja tradicinių karaimų patiekalų kavinės „Kiubėtė“ šeimininkė Ingrida Špakovskaja.

Moters šaknys – čia, Trakuose. Į ežerą žiūrinti šeimos kavinė stovi jos prosenelių žemėje. Jie ir kiti artimi giminaičiai į kavinės svečius žvelgia iš sienas puošiančių nuotraukų. Iš šeimos perimti ir dauguma kavinėje gaminamų patiekalų.

Papasakoti ir pademonstruoti tradicinių karaimų valgių gamybą sutikusi I. Špakovskaja sako, kad karaimų virtuvė – viena seniausių, išlaikiusių tautos tradicijas. „Kaip ir kitose tautose, ji atspindi daugelio kartų patirtį. Kadangi anksčiau receptai nebuvo užrašomi, o perduodami iš lūpų į lūpas, dalis patiekalų užmiršti, tačiau atsirado naujų, anksčiau nežinotų karaimams“, – kalba kavinės šeimininkė.

2018 10 17 11:39
Spausdinti