Meniu
Prenumerata

šeštadienis, rugpjūčio 15 d.
Vidutinybių aikštė

Menkas, bailus prisitaikėlis žmogelis. Tokį neherojišką herojų spektaklyje „Didvyrių aikštė“ pagal Thomo Bernhardo pjesę vaidins Valentinas Masalskis. Jo mintys paskatino Viktoriją Vitkauskaitę prie šio personažo ir apskritai viso kūrinio grįžti dar kartą. Ir dar kartą.

Pokalbio išvakarėse Lietuvos nacionalinis dramos teatras pasidalijo nuotraukomis iš pirmųjų spektaklio gimimo akimirkų. Aplink stalo gale sėdintį „Didvyrių aikštės“ režisierių Krystianą Lupą susibūrę lietuvių aktoriai skirtingesnių mokyklų, profesinių patirčių, kartų, regis, ir negalėtų būti. Tarp visų jų fotografijose atsipalaidavęs ir besišypsantis atrodo tik vienintelis K. Lupa.

Garsus lenkų režisierius, kuriam šiemet sukaks 72-eji, Lietuvos teatre dirba pirmą kartą. Sezono pradžioje Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovas Audronis Liuga interviu žurnalui IQ pasakojo, kodėl nusprendė pakviesti šį režisierių: „Užsienio menininkų kviečiamės ne šiaip dėl vardo, bet dėl pridėtinės vertės, kurią jie gali mums suteikti. Po Bergmano K. Lupa yra nepralenkiamas darbo su aktoriais meistras. Norėta, kad jo veikla Lietuvoje būtų vertė mūsų aktoriams.“

Kad darbas su K. Lupa iš tiesų bus dovana, galima numanyti ir klausantis pirmųjų V. Masalskio įspūdžių. Pakalbėti apie „Didvyrių aikštę“ pasimatome prabėgus vos keliems pirmiesiems aktorių ir režisieriaus susitikimams. Tad ir V. Masalskis apie būsimą vaidmenį, kaip ir apie visą spektaklį, kalba atsargiai, pamažu čiuopdamas esmines pjesės temas. Vis dėlto, galvodama apie itin skirtingų  kūrėjų kompaniją, neišvengiamą kalbos barjerą ir nelengvai išgliaudomą dramą, iš pradžių aktoriaus klausiu naiviai – ar jam nebaisu.

2015 03 13 10:35
Spausdinti