Meniu
Prenumerata
penktadienis, balandžio 10 d.
IN MEMORIAM
V. Bartulis: „Visa gera muzika yra sakrali“
Viktorija Vitkauskaitė

Sausio 13-ajai atminti Vilniuje ką tik nuskambėjo Vidmanto Bartulio oratorija, o jis pats jau intensyviai ruošėsi Kovo 11-ajai skirto kūrinio premjerai. Tačiau sausio 30 d. pasiekė skaudi žinia – Palangoje netikėtai užgeso kompozitoriaus gyvybė. Publikuojame paskutinį jo interviu šiuo metu spausdinamame IQ žurnalo vasario numeryje. Kompozitorių kalbino IQ kultūros redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.

– Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre neseniai girdėjome jūsų „Nelaimėlį Jobą“ – prieš 17 metų parašytą oratoriją. Kiek pats sekate savo kūrinių gyvenimą po premjeros prabėgus ilgesniam laikotarpiui?

– Dažniausiai tolimesniame kūrinių gyvenime nedalyvauju – juos paleidžiu. Dėl to nejaučiu jokio nerimo: juk muzikantai yra profesionalai, su dirigentu irgi dar prieš premjerą kartu praleista daugybė laiko. Sakiau jam – tiesiog grokit natas, ir viskas, ką čia dar aiškinti. Pagrindinio – Jobo – vaidmens solistas išliko tas pats nuo premjeros dienos iki šiandien. Dėl to man irgi šiek tiek ramiau, nes žinau, kad Arūnas Malikėnas jau įsikirtęs į tą sistemą.

Šios oratorijos idėja kilo iš draugystės su Valentinu Masalskiu. Pašnekėjome, kad reikėtų ką nors padaryti su Jobu, jo istorija, kuri yra labai didaktinė, gili. Vėliau iš Gintauto Kėvišo gavau pasiūlymą kažką tokio parašyti Vilniaus festivaliui. Pagalvojau – kada, jei ne dabar, imtis Jobo istorijos? Galbūt tas kūrinys ir ne visai toks, koks kažkada buvo sumanytas, apkalbėtas pas kunigą Česlovą Kavaliauską, bet Jobo istorija gali būti labai įvairiai interpretuojama. Šis atvejis – lyg muzikinė tos temos variacija.

2020 01 30 12:47
Spausdinti