Meniu
Prenumerata
penktadienis, balandžio 10 d.
Spiningas iš kalėjimo
Ernestas Parulskis
Kalinių darbo spiningas su peiliu. Plienas, organinis stiklas, bakelitas. 1971–1980 m. Pirktas grupės „Antikvariatas / Sendaikčiai“ aukcione 2017 m. gruodį. Laimėtojo

Tokiam radiniui aukcione Ernestas Parulskis negali atsispirti.

Galiausiai su rubrikos pavadinimu viskas susidėliojo dailiai – nuo dešimties iki dvidešimties metų senumo daiktas yra sendaiktis, senesnis nei šimto metų – antikvarinis. Žurnalo rubriką pavadinus „Sendaikčių nuotykiais“, lyg ir tektų rašyti beletrizuotus atsiminimus, „Antikvariato nuotykiai“ prašytųsi edukacinių tekstų paaugliams, o štai „Vintažo nuotykiai“ (maždaug 50-ies metų senumo daiktai) tai ir reiškia – pasakojimus apie savo patirtis perkant ar šiaip kaip nors gaunant beveik kolekcionuotinus artefaktus su istorijomis.

Galima atsargiai teigti, kad Lietuvos vintažo rinka (ir pasakojimų apie ją rinka) tik prieš kelerius metus pradėjo transformuotis iš nišinės į lokaliai globalią. Anksčiau joje dalyvavo tik kolekcionieriai ir keliolika diletantų, besitrainiojančių šeštadieniais šalia Profsąjungų rūmų turgelio (jis jau padalytas pusiau ir perkeltas kitur), o šiandien vien Vilniuje yra keturi daugiau ar mažiau kokybiški blusturgiai, feisbuko grupėje „Antikvariatas ir sendaikčiai“ daiktus perka, parduoda ar žiūrinėja beveik 27 tūkst. žmonių, o praėjusių metų vasarą debiutavęs žurnalas „Vintažo ženklai“ pradėjo entuziastams kalbėti apie daiktų kainas, kariauti (šventas karas!) su prietarais, kad bloga antikvarinių daiktų energija, ir „Provanso“ stiliumi bei šlifuoti veiklos terminologiją – pavyzdžiui, paaiškina žodžio „retro“ vartojimą. Jau minėtoje feisbuko grupėje radau skelbimą, kuriame stiliaus medžiotojas nori nusipirkti „geros būklės japonišką retro kasetinę magnetolą“. Supratus skelbimą tiesiogiai, ieškotojas galiausiai įsigytų ne geidžiamą vintažinį aštuntojo dešimtmečio gaminį, o šiuolaikinį, senovę imituojantį produktą.

Na, o man, vieną vakarą pamačius neįtikėtino loto aprašymą, autentiškumo garantija tapo visiškai nebesvarbi dėl dviejų priežasčių. Pirmosios kilmė beletristinė – ar gali patyręs detektyvų skaitytojas (aš apie save) atsilaikyti nenusipirkęs kriminalinės dramos, istorijos ir intrigos eksponato – puikios būklės, kaip teigė aukcione pardavėjas, sovietmečio kalinių darbo spiningo su peiliu? Ne, negali atsilaikyti.

2018 04 16 15:22
Spausdinti