Meniu
Prenumerata

trečiadienis, rugsėjo 23 d.
ŠOKIS
Šokėjų dueto kelionės po pasaulį: ne stebuklas, o darbas
Viktorija Vitkauskaitė
Dainius Putinas
Kanuose „Low Air“ pristatė spektaklį „Žaidimas baigtas“

Šokėjai ir choreografai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius neseniai savo akiratį plėtė ir įgūdžius tobulino Niujorke bei Kanuose. Scenos profesionalų duetas IQ pasakojo, ką jiems atveria tokios patirtys.

Stipri urbanistinio šokio bendruomenė – viena priežasčių, kodėl Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ ir to paties pavadinimo šokio mokyklos įkūrėjai nusprendė porai savaičių vykti būtent į Niujorką. Kiekvieną savo viešnagės dieną duetas suplanavo kruopščiai: kasdien dalyvavo seminaruose, šokio dirbtuvėse, vakarais lankė parodas, spektaklius, festivalius, taip pat traukė į susitikimus su vietos meno lauko atstovais. „Tai buvo ne tik kultūrinė, scenos judesio, bet ir profesinių ryšių ieškojimo kelionė“, – patikslino L. Žakevičius.

Su įsivaizduojančiais, kad iš mažos šalies kilusiems europiečiams užmegzti kontaktų itin konkurencingame megapolyje nėra jokių galimybių, A. Gudaitė ir L. Žakevičius gali pasidalyti priešinga patirtimi. Skrydžio išlaidas duetui padengė Kultūros tarybos skiriama edukacinė stipendija, o visa kita jie dėliojosi remdamiesi savo prioritetais, pažintimis ir patirtimi. Pavyzdžiui, lietuvius sutiko priimti žinoma teatro „New York Live Arts“ vadovė Janet Wong. Nors dėl šio susitikimo šokėjams ir teko atsisakyti dalyvauti keliuose iš anksto apmokėtuose seminaruose, jų teigimu, tai daryti buvo verta.

Šįsyk Niujorke duetas jautėsi visai kitaip nei per pirmąją kelionę prieš maždaug septynerius metus. A. Gudaitė prisimena, jog tąkart, žvelgiant į kitų šokėjų darbus, kildavo minčių, kad lietuviams pasiekti tokį lygį pavyks nebent labai tolimoje ateityje. Dabar dalyvaudami seminaruose, stebėdami šokio spektaklius „Low Air“ įkūrėjai nieko panašaus nejuto. Juolab kad šiuolaikinės technologijos leidžia lengvai sekti, kas vyksta pagrindinėse urbanistinio šokio aikštelėse, kuo gyvena didžiųjų šokio festivalių rengėjai. „Atotrūkio visiškai nesijaučia. Gal juntamas tik mūsų, lietuvių, nepasitikėjimas savimi ir stipriųjų pusių nevertinimas. Esame autentiški, savotiški, tačiau dažniau pabrėžiame kito trūkumus, nei pasakome palaikantį žodį“, – pabrėžė A. Gudaitė.

2020 02 22 09:00
Spausdinti