Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gegužės 27 d.
SATYRA. Gerovės imperija
BALYS GODAUSKIS
(Vyčio Snarskio pieš.)

Kadaise, prieš trejetą dešimtmečių, mano kartos individams pakenčiamai geroviška atrodė trainiotis gatvėmis pasidabinus „Adidas“, klausytis „Pompos“ ar „Scorpions“ lygio saviveiklininkų per „Panasonix“ tipo aparatūrą, važinėtis savadarbiais automotohibridais tokio evoliucijos lygmens, kai dar ne opelis, bet jau nebe moskvičius.

Dabar tų pačių mano draugelių nebeįsodintum į naują „Dacią“, nors daugelis kaip tik tokį variantą ir galėtų sau leisti pagal realias pajamas. Bet ne, niekaip. „Dacia“ neatitinka jų (ir mūsų visų) galvose susikurto pasaulio modelio. Ir ne technologijos problema – Rumunijoje surinktas „Renault“ agregatas pagal mūsų etnografinį fengšui nesuderinamas nei su ikėjiškais interjerais, nei su sodo darbais apsigaubus mamos gėlėta skara. Ir prie lizinginio aifono netinka. O dyzelinis niolika metų brandintas vokietis tinka visais atvejais. Tarsi spirgai prie antrųjų patiekalų.

Vieniems ta dyzelinė, daugiacilindrė visureigiška autodidybė yra elementarioji pakazucha, lengvas užkratas nuo rytinių kaimynų. Dar kiti neracionalius sprendimus gyvenime priima šiaip sau, dėl to, kad jiems su galva ne viskas gerai. Pavyzdžiui, turiu gana asketiškai buityje išsiverčiantį bičiulį, kuris kartą savo garso sistemai nusipirko kabelį. Su auksiniais antgaliais. Suplojo tiek, kiek tuomet kainavo poros kambarių butas rajono centre. Arba dyzelinis, vokiškas, nedaužtas tautomobilis. Bet jam reikėjo kabelio. O juk galėjo pagalvoti apie ateitį, kapitalą investuoti. Tačiau pasielgė kaip laisvas, dėl ateities galvos nesukantis žmogus – pirko svajonių kabelį.

Dabar, kai vieni toliau sau perka dyzelius, o kiti šiurpsta suvokę, kad mes turbūt jau papuolėm į vidutinių pajamų spąstus – ir niekada negyvensim kaip švedai, – tas kabelio pirkėjas man kuo toliau, tuo labiau atrodo tobulas vakarietiškos gerovės valstybės vizijos išpildytojas. Jo gerovės valstybė yra jo galvoje. Kol mes baugiai žvalgomės į savo rūdijantį autoparką, jis pasaulį pažįsta ausimis. Ir tas pasaulis jam atrodo daugiau ar mažiau tobulas. Kol mes, ratuotieji žinduoliai, sprendžiam apie pigių naujų ir naudotų prabangių vežėčių pranašumus ir trūkumus, kabelio pirkėjas pasigarsina muziką.

2019 08 11 03:15
Spausdinti