Meniu
Prenumerata

penktadienis, rugpjūčio 14 d.
Pirmieji Steigiamojo Seimo metai – valstybės gimimas
Sonata Šulcė
Nežinomas autorius. Steigiamojo Seimo iškilmių momentas. Prieišpuoštų simbolinių vartų stovi Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona (centre), už jokairėje – minist

1920 m. gegužės 15 d. rytas laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune išaušo kiek lietingas. Vis dėlto mieste tvyrojo kaip reta pakili nuotaika – žmonės vieni kitus sveikino išrinkus pirmąjį nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Steigiamąjį Seimą. Tądien šis susirinko į pirmą posėdį.

Pakili ir džiaugsminga visuotinė nuotaika neturėtų stebinti – prieš mėnesį vykusiuose rinkimuose dalyvavo net 90 procentų visų šią teisę turinčių piliečių. Visą dieną vyko iškilmingi renginiai, o vakare viename gražiausių laikinosios sostinės pastatų – tuomečiuose Kauno miesto teatro rūmuose, vėliau tapusiuose Valstybiniu muzikiniu teatru – darbą pradėjo 112 Seimo narių. Garbė pirmininkauti posėdžiui suteikta vyriausiajai jo narei – rašytojai ir žinomai visuomenės veikėjai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei, tuo metu buvusiai viso labo 59-erių. Jauniausias Seimo narys Juozas Skyrius buvo sulaukęs vos 23 metų.

Praėjus kelioms dienoms nuo šio reikšmingo įvykio, laikraščio „Darbininkas“ puslapiuose vaizdžiai atkurta tos dienos atmosfera: „Kaunas puikiai išpuoštas. Namų durys ir langai žolynais ir vainikais apkaišyti. Gatvių kryžkelėse iškilmingi vartai, iš namų, bokštų nuolat tautinės vėliavos plevėsuoja. Iškabyti spalvoti raidėmis Steig. Seimui sveikinti kaspinai vėjo pučiami plevėsuoja. Nors lytinga diena, aukštumoj drąsiai, lyg paukščių galiūnas erelis, skraido padebesiais Lietuvos aeroplanas. Visi be išimties švenčia. Krautuvės, viešosios įstaigos kietai... Iš ryto visose bažnyčiose eina pamaldos. Skamba maldai Kauno katedros varpelis. Įgulos bažnyčioje įvairios organizacijos aukoja Visagaliui savo troškimus. Visoj Lietuvoj meldžiasi žmonės, sulaukę amžiais trokšto Steig. Seimo.“

Darbą pradėjusiame Steigiamajame Seime dominavo Lietuvos krikščionių demokratų blokas, rinkimuose gavęs 59 vietas. Šį sudarė Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos darbo federacijos partijos kartu su Lietuvos ūkininkų sąjunga. Antroji didžiausia frakcija buvo Valstiečių liaudininkų blokas, turėjęs 29 vietas. Dar 14-a atiteko Lietuvos socialdemokratų partijai. Kiek mažiau gavo Žydų demokratinis susivienijimas, Lenkų centrinis rinkimų komitetas, vieną vietą – Lietuvos vokiečių komitetas. Slaptu balsavimu nuolatiniu pirmininku išrinktas Aleksandras Stulginskis.

2018 04 29 17:46
Spausdinti