Meniu
Prenumerata

trečiadienis, rugsėjo 23 d.
P. Lantuchas: „Auksakalystė tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos“
Ramunė Rachlevičiūtė
Tokių ginklų vieta – ne medžioklėje, bet seifuose (Asmeninio archyvo nuotr.)

Šiuolaikinė lietuvių auksakalystė yra patyrusi didžiulių nuostolių – garsieji jos meistrai emigravę dar prieš kelis dešimtmečius ir gyvena JAV. Vienas jų – 1979 m. į Valstijas išvykęs Paulius Lantuchas, kuriantis ne tik papuošalus, bet ir itin meniškus ginklus pasaulio turtingiesiems. Apie deimantus ir šautuvus su juo kalbėjosi menotyrininkė Ramunė Rachlevičiūtė.

Bendradarbiaujate su pasaulinio garso ginklų graviravimo bendrovėmis, tokiomis kaip Billo Rugerio ar daugiau nei 200 metų gyvuojančia „Westley Richards“, kuri pasaulyje laikoma aukščiausia medžioklinių ginklų ir jų graviravimo pakopa. Kaip pavyko pasiekti šias viršūnes?

– Pažintis su „Westley Richards“ prasidėjo Amerikos graverių gildijos parodoje. Turėjau savo ekspoziciją, ir bendrovės atstovas paėmė CD su mano kūrinių nuotraukomis. Po kurio laiko paskambino ir pasiūlė užsakymą. Jau septinti metai sėkmingai dirbame kartu.

Su B. Rugerio bendrove žengiau savo pirmus žingsnius Amerikoje ir joje dirbau 14 metų. Po to bendradarbiavau su garsiuoju ginklų istoriku Robertu L. Wilsonu. Vienam ieškoti užsakovų būtų sunku, nes ne kiekvieną klientą gali pasiekti. Be to, jie išsibarstę po visą pasaulį. Geriau turėti patikimą tarpininką, turintį pažinčių. 1995 m. atidariau juvelyrikos įmonę su partneriu, abu pasidalijome pareigas: jis organizuodavo pardavimą, o aš – gamybą. Aukščiausios kategorijos medžioklės ginklams kataklizmai negresia. Su kitais atsitinka įvairiai. Per prezidentų Billo Clintono ir Baracko Obamos kadencijas, kai buvo kilęs konfiskacijos pavojus ir įvesti drakoniški įstatymai, amerikiečiai pirko ginklus kaip pasiutę. Dabar aprimo.

2019 04 07 11:30
Spausdinti