Meniu
Prenumerata

pirmadienis, rugpjūčio 10 d.
J. Rostropovič: „Mano tėvas visuomet darė tai, kas jam atrodė teisinga“
Viktorija Vitkauskaitė
(Asmeninio archyvo nuotr.
Šalia tėčio – ir scenoje, ir namuose

Dviejų muzikos legendų – violončelininko bei dirigento Mstislavo Rostropovičiaus ir soprano Galinos Višnevskajos – dukra Jelena Rostropovič iš tėvų paveldėjo ne tik talentą, bet ir norą padėti kitiems. Apie paramą jauniesiems muzikams, savo vaikystę ypatingoje šeimoje ir drąsiausius maestro poelgius su fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ prezidente kalbėjosi Viktorija Vitkauskaitė.

– Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ įkurtas 2003 m. asmenine maestro iniciatyva. Kaip jūs prisimenate šio fondo pradžią?

– Mano tėvas visuomet labai mėgo dirbti su Lietuvos muzikais. Vertino jų požiūrį, atsidavimą menui. Kai buvau tarptautinio muzikos festivalio „Rencontres Musicales d'Evian“ Prancūzijoje direktorė, lietuvių muzikai ne kartą čia dalyvavo, net išgelbėjo mus sudėtingose situacijose, kai dėl kokių nors priežasčių staiga negalėdavo groti kitas orkestras. Tėvas ypač žavėjosi Kauno valstybiniu choru bei Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Tie žmonės dirbo pirmiausia ne dėl pinigų, o dėl pačios muzikos, noro sukurti šį tą nuostabaus. Tai buvo vienas dalykų, skyrusių Lietuvos orkestrą nuo daugybės kitų.

Užsimezgusi draugystė su muzikais išaugo į norą padėti jauniesiems talentams. Lietuvoje yra labai daug talentingų vaikų. Pirmiausia reikėjo juos identifikuoti, o tada suteikti jiems galimybę sulaukti pagalbos, mokytis ir pradėti savo gyvenimą. Padėti galima įvairiai – nebūtinai randant gerą mokytoją ar universitetą. Kartais vaikui tiesiog reikia pagelbėti išgyventi finansiškai. Todėl fondas ir įgyvendina skirtingas programas. Iš pradžių, be abejo, tėvas norėjo pagelbėti jauniesiems violončelininkams. Vėliau savo veiklas plėtėme – ėmėme remti ir kitus jaunuosius muzikantus, šokėjus, be to, padėjome ir VU Santaros vaikų ligoninei.

2019 12 08 17:37
Spausdinti