Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, spalio 21 d.


SUKAKTIS
Erdvė už „Kvadrato“
Viktorija Vitkauskaitė
Jaunimo teatro archyvas

Kažkur Rusijos gilumoje du nepažįstami žmonės – Ji, mokytoja, ir Jis, kalinys, – ima vienas kitam rašyti laiškus. Jų pažinties istorija kažkaip atgimsta lėkštokoje Valentinos Jelisejevos apysakoje. Ta apysaka kažkodėl patenka Eimuntui Nekrošiui į rankas. Ir šitaip lygiai prieš 40 metų gimsta „Kvadratas“. Viktorija Vitkauskaitė seka legendinio spektaklio kelio į sceną pradžią ir kalbina abi Ją suvaidinusias aktores – Janiną Matekonytę ir Dalią Overaitę.

Tada tikriausiai niekas nemanė, kad 1980 m. gruodžio 30-ąją įvykusi premjera taps atskiru reiškiniu, kad ji, kritikų teigimu, parodys visiškai kitokią režisūrinę kalbą, kitokį teatrinės vaizduotės išlaisvinimą. Tada iš E. Nekrošiaus buvo tiesiog tikimasi, kad jis imsis statyti „tarybinę pjesę“. D. Overaitė šiandien svarsto, kad tą menkos literatūrinės vertės V. Jelisejevos kūrinį E. Nekrošiui galėjo pasiūlyti Kultūros ministerija, kuri anais laikais vis įsikišdavo į repertuarinius reikalus. 2002 m. išleistoje Ramunės Marcinkevičiūtės knygoje „Eimuntas Nekrošius: erdvė už žodžių“ cituojamas režisierius, prisimindamas šį savo spektaklį, sakė: „Tai buvo atsitiktinė sėkmė. Artėjo eilinė šventė, liko pora mėnesių, reikėjo pastatyti „tarybinę pjesę“, o nieko įdomaus nebuvo. Apysakoje kažką įžvelgiau ir nutariau statyti. Kartoju, atsitiktinumas, jog spektaklis šiek tiek pavyko. Juk iš tikrųjų meninio kūrinio nebuvo.“

Jokios aktorių atrankos teatre tais laikais nevykdavo – prie būsimų spektaklių ir būsimų vaidmenų jie tiesiog pamatydavo savo pavardes. D. Overaitė prisiminė tąkart apėmusį šiltą jausmą, kad vėl galės dirbti su E. Nekrošiumi: anksčiau ji jau buvo vaidinusi diplominiame jo spektaklyje „Medaus skonis“: „Nežinau, kodėl, bet buvo kažkoks didelis tarpusavio pasitikėjimas, gal atitiko vidinės sampratos. Po „Medaus skonio“, „Katės už durų“ ir kitų spektaklių jau gal buvo susiformavęs Eimio matymas, kas jo spektakliuose turėtų vaidinti. Viskas kažkaip buvo paprasta.“ O J. Matekonytei Jos – laiškus kaliniui rašančios mokytojos – vaidmuo „Kvadrate“ tapo lemtingas: jis sustabdė aktorę nuo to metu subrendusio sprendimo apskritai išeiti iš teatro. „Buvau nusivylusi. Bet taip jaunam aktoriui, ir ne tik jaunam, nutinka dažnai, kai tavo teatro suvokimas neatitinka to, kas vyksta tuo metu teatre. Ir tada vieną dieną skelbimų lentoje randu savo pavardę prie naujo pastatymo. Susirinkome dirbti. Ir šitie trys keturi mėnesiai, visas kūrybinis procesas, tikrai atvėrė visai kitokias sceninio vyksmo erdves“, – prisiminė aktorė.

2021 01 17 07:00
Spausdinti