Meniu
Prenumerata
pirmadienis, vasario 17 d.
RENGINIAI
Dvidešimt pirmoji Vilniaus knygų mugė kvies pažinti J. Meką
BNS
Fotobankas
Jonas Mekas.

Dvidešimt pirmoji Vilniaus knygų mugė kvies į maždaug 650 renginių, ypatingą dėmesį skiriant pernai mirusio Jono Meko gyvenimui, kūrybai ir idėjoms. 

Po savaitės prasidėsiančio literatūrai, muzikai ir kultūrinėms diskusijoms skirto renginio organizatoriai šiemet žada apie 450 susitikimų leidyklų stenduose su autoriais, 65 svečius iš užsienio bei 19 renginių erdvių penkiose salėse.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis sako, kad į trečiąjį dešimtmetį žengiančią Vilniaus knygų mugę geriausiai apibūdina jos šių metų šūkis – J. Meko žodžiai, jog „gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Šiam kūrėjui bus skiriamas ypatingas dėmesys.

„Jono Meko gyvenimas – kaip didelis, ilgas, nuolatinis filmas. Jis nenutrūko 90 metų. Bet jo dokumentinė dalis – dar tik prasideda. Mums dar reikia pažinti jo gyvenimą, jį patį. Mugė yra gera proga susipažinti su šiuo pasaulinio masto menininku, kuris Lietuvai šiandien yra gal kiek ir per didelis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė G. Vaškelis.

Fotobankas
Gytis Vaškelis.

Menininkui atminti knygų mugėje bus surengta paroda „Vienui vienas, bet su jumis“, pristatyta audioknyga „Semeniškių idilės“, brolių Jono ir Adolfo Meko susirašinėjimų leidinys „Gyvenimo lai(š)kai“ bei dvi kino juostos: dokumentinis Henriko Gulbino filmas „Trys dienos Paryžiuje – atsakymai be klausimų“ bei paties J. Meko kurtas filmas „Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo“. Rengiamoje diskusijoje „Nepažintas Jonas Mekas“ dalyvaus jo draugai.

Pasak organizatorių, viena pagrindinių šių metų renginio naujovių – Vaikų salę pakeitusi Jaunųjų skaitytojų salė. Joje veiks paaugliams skirtų reginių erdvė „Jaunimo taškas“. Tai pirmas kartas, kai knygų mugėje bus skirta salė ne tik vaikams, bet ir paaugliams.

„Kai turėjom tik vaikų salę, tai vyresniems moksleiviams būdavo tarsi ne jų erdvė ir tas užrašas nubaidydavo ir nesinorėdavo užsukti. Dabar tas pavadinimas turėtų padrąsinti užsukti visus“, – BNS sakė Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

„Dabar labai daug alternatyvų skaitymui, tai ta popierinė knyga kartais pralaimi mūšį, bet tuo pačiu paauglių literatūros Lietuvoje daugėja: tiek verstinės, tiek lietuviškos, reiškia, kažkoks poreikis visgi yra“, – pridūrė ji.

Knygų mugėje ketinama rengti visai šeimai skirtas kūrybines dirbtuves, kuriose bus galima susitikti su žinomais Lietuvos ir užsienio vaikų knygų autoriais ir iliustruotojais: Rasa Jančiauskaite, Pauliumi Juodišiumi, Kotryna Zyle, Ieva Babilaite ir kitais.

Fotobankas
Knygų mugės spaudos konferencija.

Iš viso šių metų renginyje vaikams ir jaunimui numatoma daugiau nei 180 renginių.

Pasak Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės, šių metų renginyje dominuos istorinės temos.

„Nuo Vilniaus ir vilniečių iki Žemaitijos istorijos, nuo moterų svarbos iki šeimų ritualų, papročių istorijos, nuo filosofijos iki maisto istorijos. Atskiras dėmesys bus skirtas ir žydų temai minint Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus“, – sakė R. Elijošaitytė-Kaikarė.

Anot organizatorių, pernai didelio populiarumo sulaukė „Šortai“ – trumpų literatūrinių dvikovų turnyras, kuomet per 15 minučių knygos autorius ir kritikas turės atskleisti tos knygos, apie kurią kalbama, privalumus bei trūkumus. Šiemet 15 rašytojų kalbins penki kritikai, kurių kiekvienas pasirinko po tris jam įdomiausias knygas.

Kaip teigia asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė, naujovių taip pat žadama Muzikos salėje.

„Šiemet šalia tradicinių stendų, šalia 25 koncertų, 26 organizuojamų pokalbių, 200 dalyvių turėsime ir kultūros centrų salę, kurioje įsikurs ir garso, šviesų, scenos aptarnavimo technikai. Atėję žmonės galės patys pamatyti, kaip gimsta muzikos įrašas, veiks kilnojama muzikos įrašų studiją ir bus galima patiems pasidaryti įrašą“, – kalbėjo ji.

Anot Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos narės Lolitos Varanavičienės, praėję metai buvo itin sėkmingi lietuvių literatūrai.

„Perkamiausių knygų dešimtukuose lietuvių autorių rikiavosi daugiau negu vertimų. Jie padovanojo Lietuvos rinkai ir pirmą tikrą bestselerį – Kristinos Sabaliauskaitės „Petro Imperatorę“, kurio tiražas yra negirdėtas Lietuvai – 60 tūkstančių egzempliorių“, – teigė L. Varanavičienė.

Pasak jos, pernai Lietuvoje buvo populiariausios negrožinės knygos.

„Žmonės nori suprasti kur link mes judame, ko vertas šitas pasaulis. Bet jeigu pasižvalgytume po pasaulio leidyklų puslapius, matytume raginimą grįžti prie novelistikos, prie tikro romano. Netgi prognozuojama, kad 2020 ir 2021 metai turėtų tapti novelės, romano metais“, – kalbėjo L. Varanavičienė.

Vilniaus knygų mugė vyks vasario 20-24 dienomis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 02 13 15:29
Spausdinti