Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, spalio 29 d.
Dvasingumas kaip problema
Rytis Zemkauskas
Rytis Zemkauskas (Vyčio Snarskio pieš.)

Esu gražioje sodyboje miesto pakrašty. Čia nuo neatmenamų (t. y. totalitarinių) laikų yra poezijos skaitymų tradicija. O ši, kaip dera, susijusi su vieta ir konkrečia asmenybe. Aplinka, kaip dera, graži, išpuoselėta, ir tai pirmiausia reiškia, kad visos nuorodos į vulgarumą kruopščiai pašalintos arba užslėptos.

Rytis Zemkauskas (Vyčio Snarskio pieš.)

Totalitarinės sistemos visuomet bodisi vulgarumo. Stačiai jo bijo. Taip gali būti dėl to, kad vulgarumas visada arti kūno. Šis juk sunkiai apgaunamas: kūnui šalta, jis alkanas, jam šlykštu. Todėl kūnas totalitarinėje sistemoje yra paneigtas, užkištas į kampą ir paskelbtas nepadoriu. Ten, kur jis pareiškia savo teises, totalitarizmas turi problemų. Politika ir šiaip visada linkusi engti kūną, nes jį sunkiausia valdyti. Iš čia, beje, krikščionybės susirūpinimas seksualumu. Iš čia celibatas. Nes kūno užstatas – įspūdingesnis už bet kokį intelektinį užstatą.

2017 01 04 14:48
Spausdinti