Meniu
Prenumerata

penktadienis, rugsėjo 25 d.
Adresas: bendruomenė
Viktorija Vitkauskaitė
(Jono Danielevičiaus nuotr.)

Stereotipiškame lietuvio portrete bendruomeniškumas nėra itin ryški savybė. Tai įprasta aiškinti nesena šalies praeitimi, kuri ilgam įvarė antipatiją įvairioms kolektyvizmo formoms. Bet požiūris keičiasi, ir gali būti, kad viena to priežasčių slypi Šančiuose.

2022 m. Europos kultūros sostine tapsiantis Kaunas dalį savo programos stato taip pat ant bendruomenių platformos. Dar pernai mieste pradėtos kurti bendruomenių laboratorijos, kurios turėtų tapti vietos gyventojų kūrybinio bendradarbiavimo vieta. Planuojama, kad Kaune ir Kauno rajone iki 2022 m. tokių bendruomenių įsikurs apie 40.

Vis dėlto viena ryškiausių miesto bendruomenių pradėjo veikti dar negalvojant nei apie 2022-uosius, nei apie Europos kultūros sostinės titulus – ji kilo iš natūralaus poreikio. Žemuosiuose Šančiuose gyvenanti menininkų pora Vita Gelūnienė ir Edas Carrollas prieš septynerius metus pradėjo Šančių tyrimų projektą. Tai paskatino ir asmeninis jų smalsumas bei interesas.

„Šančiuose gyvename mano prosenelių name, nors aš į jį atsikrausčiau jau būdama suaugusi, o Edas šiame rajone gyvena tik nuo 2007 m. Mes abu čia jautėmės šiek tiek svetimi. Norėjome užmegzti ryšius su žmonėmis ir išsiaiškinti, kuo Šančiai yra ypatingi“, ‒ sako V. Gelūnienė.

2018 08 04 13:28
Spausdinti