Meniu
Prenumerata

penktadienis, rugpjūčio 14 d.
UŽKULISIAI
Kas lieka neparodyta
Aistė Liuka Jonynaitė
Arūnas Baltrėnas

Žilvinas Kempinas geriausiai žinomas savo minimalistinėmis instaliacijomis, perkeliančiomis žiūrovą į mistinę realybę. Kiek mažiau žinoma, kokią vietą jo kūryboje turi fotografija. Apie ją, taip pat apie didmiesčio įvairovę ir įkvėpimo šaltiniu tapusį metro su menininku kalbėjosi jo studijoje Niujorke viešėdamas fotografas Arūnas Baltėnas.

Niujorkas. Čia yra labai daug įvairiausių tautų, bet jos susikalba. Visi čia jaučiasi laisvai, nes niekas į tave nekreipia dėmesio – gali kaip nori elgtis, kaip nori rengtis. Užtat yra daug įvairovės. Kai keliauji metro, pamatai ją visą. Išskyrus turtingus žmones, kurie metro nevažinėja. Jie turi savą pasaulį.

Kol nepradėjau pardavinėti savo darbų, man yra tekę dirbti interjero dizaineriu. Tada atsidurdavau tokiuose butuose, kur net kilimai kainuoja milijonus. Pavyzdžiui, Park Aveniu esantys butai prigrūsti įvairiausių antikvarinių brangenybių. Vien tam, kad turėtum tokį butą, jau turi būti atitinkamo statuso. Ten gyvenantys investuoja į savo buto prestižą, apstato jį tiek meno kūriniais, tiek tūkstančio metų senumo antikvariniais objektais. Galima rasti kokią vazą, datuojamą 2000 m. prieš Kristų. Tie žmonės – lyg iš kitų visatų. Bet jie irgi gyvena čia, Niujorke. O kartais visi, ir jie, ir eiliniai darbininkai, susitinka Centriniame parke. Ir nežinosi, kuris yra kuris – jie nesiskirs.

Metro nuotraukos. Retai važinėju metro, bet pastaruoju metu teko juo naudotis dažniau. Tai įdomi erdvė negiliai po žeme, primenanti antgamtišką, kosminę dimensiją. Nusileidi į urvą ir pasijunti, tarytumei būtum patekęs į kitą pasaulį su savomis taisyklėmis ir dėsniais, sava dirbtine šviesa. Mane tai intriguoja, pradėjau čia fotografuoti. Dar tiksliai nežinau, kur tos nuotraukos nuguls, bet jos dabar mane stimuliuoja.

2020 02 24 19:03
Spausdinti