Meniu
Prenumerata

pirmadienis, balandžio 19 d.


DĖMESIO CENTRE
Tvarumas kaip konkurencinis pranašumas versle
Antanas Sagatauskas
Antanas Ssagatauskas.

Nors šiuo metu pasaulį yra sukausčiusi pandemija, rūpestis aplinka, kurioje gyvename, klimato kaita ir tvarūs sprendimai vis dažniau yra visų mūsų dėmesio centre. Jei anksčiau tvarumas dažniau būdavo siejamas su socialine atsakomybe, tai šiandien jis tampa verslo ateities kryptimi ir apčiuopiamu konkurenciniu pranašumu.

Mūsų šalies vadovai ir naujosios valdančiosios koalicijos lyderės tarp pagrindinių prioritetų išskiria žaliosios ekonomikos plėtrą, laikantis Europos sąjungos žaliojo kurso.

Kitų pasaulio vyriausybių priimti ekonomikų skatinimo bei ilgalaikių investicijų paketai taip pat brėžia aiškią kryptį – ateities ekonomika turi būti tvari ekonomika. Išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas žada, kad vienas pirmųjų jo darbų Baltuosiuose rūmuose bus sugrįžimas prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, o pačios JAV pagal jo planą iki 2050 m. turėtų tapti klimatui neutralia ekonomika. Visame pasaulyje įvedami reguliaciniai apribojimai automatiškai reikš, kad netvari veikla verslui atsilieps finansiškai, ribos verslo galimybę gauti finansavimą ar net gali grėsti sankcijomis.

Ateities ekonomika – su tvarumo ženklu

„Euromonitor International“ skelbia, kad Covid-19 pandemija dar labiau sustiprino tvarumo svarbą viešajame ir privačiajame sektoriuose. Šios bendrovės visame pasaulyje šių metų birželį atlikta apklausa „Voice of the Industry: Sustainability survey“ parodė, kad 40 proc. verslų planuoja tvarias investicijas. Jos, visų pirma, yra susijusias su atliekomis ir jų perdirbimu.

Europos sąjunga demonstruoja lyderystę − bendrijos žaliasis kursas bei atsako į pandemiją planas „Next Generation EU“ iki 2050 m. turėtų padėti paversti Europą pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Iš viso skaičiuojama, kad iki 2030 m. bendrija žaliojo kurso įgyvendinimui skirs ne mažiau nei 1 trilijoną eurų.

Didžioji dalis šių lėšų turėtų būti skiriama iškastinio kuro atsisakymui − atsinaujinančių energijos išteklių skatinimui, šildymo sektoriaus pertvarkai, transporto sistemos pertvarkai bei energetinio efektyvumo priemonėms, tarp jų ir renovacijai.

Europos tarybos ir Europos parlamento parengtame pasiūlyme iš ES biudžeto Lietuvai iki 2026 m. ketinama skirti beveik 3 mlrd. eurų dotacijų, iš kurių pagal komisijos reikalavimą ne mažiau nei 37 proc. privalo būti skirti žaliajai transformacijai. Kitaip tariant, veikloms, kurios mažina išmetamųjų teršalų kiekį, saugo ir atkuria gamtinę aplinką, kuria naujas ekonomines galimybes ir gerina žmonių gyvenimo kokybę.

ES planuose yra aiškiai išreikštas siekis, kad ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Šių metų vasarą įsigaliojęs Europos parlamento ir Tarybos reglamentas dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo apibrėžia, kad kurdami naujus produktus ir paslaugas bendrijos verslai turės išsyk įvertinti jų tvarumo aspektus ir atskleisti šią informaciją viešai. Reglamento deleguotieji aktai pagal ekspertų rekomendacijas sukurs oficialią klasifikaciją, nuo kurios priklausys ir verslų galimybė gauti finansavimą bei pritraukti investicijų.

Investuotojai taip pat vis dažniau renkasi kapitalą nukreipti į tvarius verslus. Rinkos tyrimų bendrovės „Morningstar“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį tvariai investuojantys fondai pritraukė rekordinį kapitalo kiekį.

„Goldman Sachs“ prognozuoja, kad po pandemijos investuotojų dėmesys tokiems fondams tik didės. Pavyzdžiui, „Swedbank“ į aukščiausius tvarumo kriterijus atitinkančias bendroves jau yra nukreipęs beveik 500 mln. eurų pensijų fondų lėšų. Planuojama, kad ateityje į tvarias bendroves ir fondus bus nukreipiamos visos „Swedbank“ pensijų fondų lėšos.

Galimybės šalies verslui

Sąlyginai mažiau nei kitose ES šalyse nuo pandemijos nukentėjęs Lietuvos verslas turi unikalią progą pasinaudoti šiomis investicijomis ir padaryti istorinį šuolį. Kaip galėtų atrodyti tokia tvari Lietuvos verslo transformacija?

ES žaliojo kurso dalimi esanti „InvestEU“ priemonė numato paramą Lietuvos gamyklų energetinio efektyvumo didinimui. „ESO“ įsteigtas Pažangios energijos klubas jau dabar teikia patarimus ir pagalbą įmonėms, ketinančioms transformuoti savo gamybą ir paversti ją energetiškai efektyvesne.

Tvarumas reiškia ir tvarius finansus. Tai yra nuoseklus ir subalansuotas ekonominis augimas ir atsakingas ruošimasis galimoms krizėms. Kaip ir gyvenime, taip ir versle, tvarūs finansai reiškia atsakingą skolinimąsi ir skolinimą. Skolindamas Lietuvos verslui, „Swedbank“ ir toliau ypatingą dėmesį kreipia į tvarių sprendimų įgyvendinimą.

Viena iš ES žaliojo kurso priemonių – įpareigojimas bankams įtraukti tvarumo rizikų vertinimą į kreditavimo strategijas. Finansų institucijos privalės vertinti kliento tvarumo rizikas ir priimdamos sprendimus į jas atsižvelgti. Taikydamas tokią praktiką, „Swedbank” jau dabar atlieka tvarumo vertinimus.

Tvarūs sprendimai versle šiandien yra ne tik 100 proc. perdirbama pakuotė ar resursų taupymas. Visų pirma, tai yra visos įmonės strategijos peržiūrėjimas ir tvarių tikslų įtraukimas. Taip pat – tvarumo principų diegimas į bendrovės kultūrą ir kasdienes operacijas.

Verslui verta apsvarstyti gamtai draugiškesnių transporto priemonių įsigijimą. Siekdamas tvarumo pokyčių, „Swedbank” nuo šių metų spalio išplėtė žaliojo lizingo iniciatyvą ir verslo įmonėms finansuoja ne tik naujų, bet ir naudotų hibridinių automobilių bei elektromobilių įsigijimą.

Energijos taupymas, taršos mažinimas, gamtai draugiškesnis įmonės automobilių parkas, nereikalingų kelionių atsisakymas, spartesnė skaitmenizacija, trumpesnės tiekimo grandinės ir kiti tvarūs sprendimai jau dabar galėtų būti šalies verslo prioritetų sąrašo viršūnėje. Visa tai verslo įmonėms suteiktų naujų galimybių ir konkurencinio pranašumo ateityje. 

Antanas Sagatauskas yra „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.

2020 12 02 10:52
Spausdinti