Meniu
Prenumerata
penktadienis, vasario 28 d.
Politinės rinkodaros okupuoti
Algirdas Davidavičius
Algis Davidavičius

Artėjant 2020 m. rudens Seimo rinkimų vajui, neišvengiamai sugrįš e. demokratijos ir e. manipuliacijos temos. Tiek partijos, tiek nevyriausybinės ir kitos organizacijos turės piliečius saugoti nuo politinės mikrorinkodaros manipuliacijų, kurių, tikėtina, griebsis tiek ciniški politikai, tiek interesų turintis privatus kapitalas, tiek priešiškos despotijos.

Estijos dienraštis „Postimees“ 2018 m. vėl demaskavo, kad Rusijos interneto tyrimų agentūra – vadinamasis trolių fabrikas – bandė melagienomis, sufabrikuotais komentarais paveikti rinkėjų nuomones internete, kurstė etninį nepasitikėjimą, baimes dėl migracijos, ekonominės nelygybės ir istorinės atminties. Tačiau tai buvo tik bandomasis projektas, kai antidemokratinė, autoritarinė valstybė siekia pasinaudoti e. demokratija ir interneto viešumo priemonėmis menkinti ar griauti demokratinių valstybių legitimumą, piliečių pasitikėjimą. Jei šiuo metu atliekami tyrimai patvirtintų tokį Rusijos kišimąsi ir „Brexito“ referendumo bei Donaldo Trumpo kampanijose, tai taptų grėsmingo masto e. manipuliacijų, ardančių visą po Šaltojo karo nusistovėjusią demokratinių valstybių bendradarbiavimo sistemą, įrodymu.

Dar daugiau – politines e. manipuliacijas vykdo ir vidinės šalių politinės jėgos. JAV Kongrese „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas teigė nežinojęs apie bendrovės „Cambridge Analytica“ veiklą panaudojant socialinio tinklo vartotojų duomenis. Ciniško bendrovės „Cambridge Analytica“ manipuliavimo rinkėjais pavyzdį iliustruoja ir kritinis „Netflix“ dokumentinis filmas „Didysis nulaužimas“.

„Google“ 2000-aisiais pradėjo, o vėliau ir „Facebook“ išplėtojo asmens duomenų panaudojimą vadinamajai mikrorinkodarai. Naršydami internete, naudodami mobiliuosius įrenginius, kiekvienas paliekame daug pėdsakų. Šie milžiniški duomenų masyvai buvo pradėti algoritmiškai analizuoti ir naudoti suasmenintai rinkodarai. Socialinių tinklų amžiuje tokia mikrorinkodara negali būti nenaudojama rinkėjams paveikti, įskaitant antidemokratinių politikų ar autoritarinių valstybių propagandai, teigia Harvardo sociologė Shoshana Zuboff šiemet pasirodžiusioje studijoje „Persekiojantis kapitalizmas“.

Vokiečių legendoje apie Hamelno fleitininką apsukrus jaunikaitis išgelbsti bendruomenę, apniktą žiurkių – šias užburia meistrišku fleitos grojimu. Užburti melodijos, graužikai aklai seka jaunuolį ir, įvilioti vandenin, nuskęsta. Duomenų analitikai ir elgesio inžinieriai, samdomi antidemokratinių politikų, panašiai bando kontroliuoti rinkėjus, nevaržomi pilietinės kontrolės ir nepaisydami žmogaus teisių.

Kaip žinome iš spalį paviešintų JAV bei Jungtinės Karalystės valstybinių ekspertinių studijų, aktyviai skatinami „Brexito“ šalininkų ir D. Trumpo kampanijų vadovai sugebėjo suteikti Rusijai gerokai daugiau reikšmingos įtakos nei bet kada nuo 1990-ųjų pradžios. Kinija taip pat aktyviai daro įtaką socialinių tinklų bendruomenėms, cenzūruodama ir atitverdama savo interneto vartotojus.

Spalio pabaigoje M. Zuckerbergas davė parodymus JAV Kongresui dėl siūlomos kriptovaliutos libros. G 7 šalių grupė prieš tai buvo išplatinusi bendrą pareiškimą, kad libra yra pavojinga dėl nekontroliuojamo pinigų plovimo ir nevaržomo jų išmetimo rinkon.

Gindamasis M. Zuckerbergas teigė, kad jei JAV valdžia nutartų suskaldyti „Facebook“ į smulkesnes bendroves arba daug griežčiau ją reguliuoti, nuo to tik laimėtų Kinija, kuri būtinai paleis savo kriptovaliutą. Taip socialinių tinklų gigantė pamažu tampa e. valstybe. Demokratinė „Facebook“, „Google“ ir kitų interneto bendrovių kontrolė lieka politinis, teisinis ir pilietinis iššūkis, nes neturi precedentų.

Lietuva jokiu būdu nėra saugi – partijoms ir politikuojantiems verslininkams manipuliavimo rinkėjų elgesiu paslaugos rinkoje yra ir prieinamos, ir įperkamos. 2014 m. Liberalų sąjūdis su „Cambridge Analytica“ pagrindine įmone „SCL Elections“ buvo sudaręs apie 30 tūkst. vertės Vyriausiojoje rinkimų komisijoje nedeklaruotą konsultacijų sutartį ir taip pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą. „SCL Elections“ (dabar „Emerdata“) garsėjo tikrovės falsifikavimu, manipuliavimu, rinkėjų elgsenos modeliavimu daugelyje šalių.

Todėl tikrai verta nerimauti dėl galimo piliečių duomenų naudojimo teisėtumo.

Nesitikėkime, kad vien ES piliečių duomenų apsaugos įstatymai mechaniškai užtikrins mūsų demokratinį suverenumą. Dar neįsibėgėjus naujam rinkimų ciklui būtina įveiklinti politinės mikrorinkodaros ir rinkimų e. agitacijos stebėsenos, prevencijos bei skaidrumo mechanizmus. Kitaip mūsų demokratijos laukia Hamelno fleitos užliūliuotų graužikų likimas.

Algirdas Davidavičius yra Vilniaus politikos analizės instituto Medijų programos ekspertas

2020 01 09 05:45
Spausdinti