Meniu
Prenumerata

šeštadienis, rugsėjo 25 d.


Netikras pranašas Ramūnas Karbauskis
Tomas Janeliūnas

Prieš antrąjį rinkimų turą Ramūnas Karbauskis ėmė ne juokais gąsdinti savo požiūriu į politiką.

Per rinkimus politikai daug ką linkę pakreipti populizmo linkme, kad tik pritrauktų daugiau balsų. Todėl ir R. Karbauskio dėstomos tezės apie profesionalų Vyriausybę, vertybėmis, o ne ideologija grįstą politiką buvo praleidžiamos pro ausis. Be to, didžiausias dėmesys skirtas valdančiųjų kritikai ir laukta, kaip seksis socialdemokratams.

Pastariesiems akivaizdžiai nepasisekė ir natūralu, kad visų žvilgsniai nukrypo į R. Karbauskį. Jis nė nemanė mažinti tempo ar, jausdamas artėjantį išbandymą valdžia, atsargiau kalbėti apie savo vizijas. Priešingai, net paskubėjo aiškinti, kad liberalų koalicijoje nebus, nes visai kitokios jų vertybės. Geriau jau bendradarbiauti su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Tiesą sakant, tai atspindi vertybinį paties R. Karbauskio neapibrėžtumą.

Išties, su asmeninėmis jo vertybėmis liberali ideologija turi mažai sąlyčio taškų. Tačiau nemenka dalis tų pačių profesionalų, pasikviestų į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), neslepia liberalių pažiūrų ir migracijos, ir tos pačios lyties asmenų partnerystės, ir abortų klausimais. Net kalbėdamas apie tai, kad konservatoriai nėra konservatyvių vertybių gynėjai, R. Karbauskis turėjo pasižiūrėti į savo partijos sudėtį. Politikų vertybinius požiūrius nesunku patikrinti projekto manobalsas.lt tinklalapyje, kuriame patys kandidatai į Seimą deklaravo savo nuostatas konkrečiais klausimais. Didesnė dalis visuomenei žinomų profesionalų visiškai kitaip žiūri į pasaulį nei pats partijos lyderis.

Šioje vietoje R. Karbauskis susiduria su neišvengiama problema – jis asmenines nuostatas bandys primesti visiems partijos nariams ar vis dėlto švelnins savo pozicijas ir ieškos kompromisų? Kol kas matėme tik pirmąjį variantą – R. Karbauskį kaip naująjį pranašą, kuris su aistra akyse skelbia nenuginčijamą tiesą ir nesileidžia į netikėlių viliones. Vargu ar tai pasikeis. Juolab kai po itin sėkmingų rinkimų esi įtikėjęs, kad tavo sprendimai teisingi ir niekam nevalia jais abejoti.

LVŽS įtikinamai laimėjus Seimo rinkimus, R. Karbauskio užsidegimas Lietuvą gali paversti Jarosławo Kaczyńskio valdomos Lenkijos šešėliu. Oficialių postų neužimantis pranašas visą šalies demokratinę struktūrą imtų keisti pagal paties susikurtą utopijos modelį. Visa laimė, kad Lietuvoje stabdžių ir atsvarų sistema kol kas veikia gana tvirtai. Tad ir dominuojančios galios R. Karbauskis neįgis. Atitinkamai, jo bendražygiai turės pasirinkimo laisvę – paklusti kai kada beprotiškai skambančioms lyderio idėjoms ar numoti ranka ir nerizikuoti savo reputacija. Būtų nenuostabu, jei iš LVŽS frakcijos netrukus ims migruoti tie patys profesionalai, kuriais taip didžiavosi R. Karbauskis. Ir pasirodys, kad tikrieji valstiečiai ir žalieji yra tik tokie kaip Rima Baškienė ar Dainius Kepenis.

R. Karbauskio siekis suburti profesionalų Vyriausybę ir koaliciją su konservatoriais bei socialdemokratais panašėja į iškreiptos realybės atspindžius, bet ne į šalyje susiformavusią politinę praktiką. Tradicinių oponentų ir ideologinių priešininkų koalicija pasaulyje paprastai atsiranda tik karo ar ypatingų krizių atveju. Lietuvoje dar ne taip blogai. Visais kitais atvejais politinei sistemai sveikiausia, kai yra valdančioji partija ar koalicija ir stipri opozicija, kuri bus pasirengusi perimti valdžią, kai susimaus pirmieji.

LVŽS lyderis susiduria su neišvengiama problema – jis asmenines nuostatas bandys primesti visiems partijos nariams ar vis dėlto švelnins savo pozicijas ir ieškos kompromisų?

Siekis aukščiausiuose valdžios postuose atskirti politikus ir profesionalus yra dar viena nesąmonė, apie kurią vis kalba R. Karbauskis. Politikoje dažniausiai nėra vieno sprendimo, kuris visiems atrodys teisingas, efektyvus ir naudingas. Todėl juos tenka priimti remiantis bendresniu, ideologiniu požiūriu į pasaulį. Laimėjusios partijos savo programas adaptuoja, perkelia į Vyriausybės programą ir daro tuos politinius sprendimus, kuriuos žadėjo. Kiekvienam ministrui reikia priimti ne mechaniškus, kompiuteriais apskaičiuotus, o politinius sprendimus pagal tai, kaip politines alternatyvas įvertina jis ir jo partija. Todėl kiekvienas ministru tapęs „profesionalas“ tampa ir politiku. Taip neseniai atsitiko su tuo pačiu Sauliumi Skverneliu.

Sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi. R. Karbauskis įrodė priešingai – tai, jog jis sukūrė stebuklą Naisiuose, dar nebūtinai reiškia, kad jo utopija pavergs visą Lietuvą.

Tomas Janeliūnas yra IQ politikos redaktorius, VU TSPMI profesorius

2016 11 10 20:46
Spausdinti