Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, liepos 9 d.
Mokesčių mokėtojai, sveiki sugrįžę į dešimtą klasę
Ieva Valeškaitė
Ieva Valeškaitė

Paskutinėmis gruodžio dienomis eilinį kartą paskubomis ,,prasukta" mokesčių sistemos ,,reforma" užgesino ne visų Seimo narių iniciatyvą.

Naujausią ,,šedevrą" įregistravo Seimo narys Paulius Saudargas. Pagal pasiūlymą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas Lietuvoje būtų apskaičiuojamas pagal įstatymo projekte numatytą „logistinės funkcijos formulę". Tai yra, Lietuvoje nebebūtų fiksuoto pajamų mokesčių tarifo, o jis būtų kaskart apskaičiuojamas pagal formulę. Kiekvienas savo pajamoms turėtume individualų variantą. Ir tai galiotų ne tik darbo santykiams, bet ir turto nuomai, dividendams, dovanojimo pajamoms ir pan. Pakelkite rankas, kurie žinote, bent jau koks GPM tarifas kokioms pajamoms Lietuvoje taikomas dabar.

Apie siūlomą formulę net kalbėti nesinori – nė pats rengėjas nesivargina pateikti visų koeficientų reikšmių ar jų prasmės. Iš pateikto grafiko tik matyti, kad mažiau uždirbantiesiems ir daugiausiai uždirbantiesiems pagal šią formulę apskaičiuojamas GPM tarifas kils labai iš lėto, tuo tarpu viduriniajai klasei didės ,,su pagreičiu": apie 4000 eurų neatskaičius mokesčių uždirbantis gyventojas mokėtų 5 proc. dydžio GPM, uždirbdamas apie 6000 eurų – jau apie 10 proc.

Vienintelė paguoda čia ta, kad mažesnius mokesčius, lyginant su dabartine tvarka, veikiausiai mokėtų visi. Tiesa, net ir mokėdami mažesnius mokesčius, anot rengėjo, jie biudžeto ,,nenuskriaus" – teigiama, kad projektui įgyvendinti papildomų lėšų biudžete nereikės. Na, pajamų ir išlaidų galai nesueina ne pirmą kartą, tai gal ir stebėtis labai nėra ko.

Bet geriau įsivaizduokime, kaip su tokia tvarka, jei ji būtų patvirtinta, ,,sužavėtumėme" užsienio investuotojus. Prieš akis iškyla investuotojų pritraukimo agentūrų atstovų pokalbis su kokia nors į Lietuvos rinką besižvalgančia kompanija: ,,Papasakokite, apie savo mokesčių sistemą. Koks pajamų mokesčio tarifas Lietuvoje?" Patrauklumo investicinei aplinkai tikrai ,,pridės" atsakymas: ,,Mieli investuotojai, mes konkretaus tarifo tokio kaip ir neturim, bet va jums formulė, pagal kurią jo dydis apskaičiuojamas kiekvienam".

Tiesiog nuostabu, kur gerų norų vedini galime atsidurti. Vos prieš keletą metų turėję palyginti aiškią ir paprastą pajamų apmokestinimo sistemą, užuot ją patobulinę išdarkėme. Skirtingi tarifai, abejotinos naudos progresiniai ir panašiai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta pagrindinių mokesčius reglamentuojančių įstatymų ir jų iniciatyvų analizė parodė, kad 2015-2019 m. laikotarpiu valdžia šiuos įstatymus vidutiniškai keitė kas dvi savaites. Įstatymais tapo net 121 mokesčių keitimo iniciatyva – ir šis skaičius dar šių metų biudžeto priėmimo.

Neapmokestinamojo pajamų dydžio formulė keičiasi kasmet. Kiekvienas mokesčių pakeitimas – tai mokesčių mokėtojų laikas, gilinantis į juos, finansininkų lankomi kursai, kuriuose supažindinama su pakeitimais, buhalterinių programų atnaujinimas, galiausiai – mokesčių administratoriaus darbas rengiant išaiškinimus ir administravimo tvarką.

Bet argi tokie žemiški dalykai gali rūpėti Seimo nariams? Kam daryti viską paprastai, jeigu galima sudėtingai? Tačiau kartais geriau tiesiog nieko nedaryti.

Ieva Valeškaitė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė

2020 01 21 13:02
Spausdinti