Meniu
Prenumerata

šeštadienis, gegužės 15 d.


KOMENTARAS
Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiausiai Baltijos šalyse
Tadas Povilauskas

SEB banko ekonomistai, atsižvelgdami į daug geresnį, negu prognozuota, pirmo ketvirčio Lietuvos BVP pokytį ir didžiausių eksporto partnerių ekonomikos augimo perspektyvą, pagerino mūsų šalies BVP šiais metais augimo prognozę nuo 1,8 proc. iki 4,6 procento. Nors praėjusiais metais mūsų šalies ekonomika smuko mažiau negu Latvijos ar Estijos, šiemet ir vėl greičiausiai būsime pirmi pagal augimo tempą. 

Latvijos ekonomika 2021 metais turėtų augti 3,7 proc., Estijos – 3,3 procento. Smarkiai atsigauna JAV ekonomika dėl spartaus skiepijimo ir įspūdingų valdžios pagalbos priemonių. Iš tokio šuolio naudos turės ir likusio pasaulio ekonomika. Infliacija ir JAV, ir euro zonoje šiemet ūgtels, tačiau kitąmet ji bus kuklesnė. 

Prasidėjus antram karantinui Lietuvoje, buvome sumažinę Lietuvos BVP augimo prognozę iki 1,8 proc., tačiau toks mūsų atsargumas nepasiteisino. Vien per pirmą 2021 metų ketvirtį Lietuvos ekonomika paaugo 1,8 proc. ir buvo 1 proc. didesnė negu prieš metus. Latvijoje, kur ribojimai buvo panašūs, BVP per ketvirtį smuko 2,6 procento. Tokį didelį skirtumą tarp ūkio plėtros pokyčių Lietuvos naudai lemia vienos įmonės, gaminančios reagentus, veiklos apimties šuolis nuo praėjusių metų pabaigos. Kol nėra išsamaus BVP išskaidymo pagal įvairių ekonomikos sektorių indėlį, sudėtinga tiksliai įvardyti, kokia buvo šios įmonės augimo įtaka BVP pokyčiui. Tačiau dėl jos veikiausiai BVP pirmą ketvirtį padidėjo ne mažiau kaip 1,5 procento. Mažai tikėtina, kad reagentų, naudojamų vakcinai gaminti, produktų paklausa artimiausiais ketvirčiais mažės, todėl tai darys teigiamą įtaką BVP ir artimiausiais ketvirčiais.

Visgi už šio sėkmingesnio, negu tikėtasi, BVP rezultato slypi tūkstančiai ne tokių džiugių verslo ir gyventojų istorijų. Užtenka prisiminti, kad vien sausį 133 tūkst. darbuotojų, arba daugiau negu dešimtadaliui visų darbuotojų Lietuvoje, bent vieną dieną buvo skelbta prastova, o 85 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų turėjo gyventi iš 260 eurų išmokos. Daugiau negu 15 tūkst. įmonių gavo vienkartines subsidijas, o tai reiškia, kad jų pajamos antro karantino metu krito daugiau negu 30 procentų.

Dėl išaugusių santaupų namų ūkių vartojimas augs sparčiau

Nors epidemiologinė padėtis Lietuvoje vėl prastėja, dėl spartėjančio skiepijimo tempo esame racionaliai optimistiški ir dėl namų ūkių vartojimo augimo artimiausiais ketvirčiais. Pagreitį jis įgaus trečią ketvirtį, kai ribojimų bus gerokai mažiau ir gyventojų finansinė padėtis veikiausiai dar pagerės. Ypač augs paslaugų paklausa. Tai darys teigiamą įtaką ir infliacijai šalyje.

Vidutinės 2021 metų infliacijos prognozę Lietuvoje padidinome nuo 2 iki 2,6 proc., kitų metų – nuo 2,5 iki 2,6 procento. Priežasčių, kodėl pagerinome infliacijos prognozę, yra nemažai. Pirmiausia, per pirmus keturis šių metų mėnesius prekių ir paslaugų kainos augo sparčiau, negu tikėjomės, dėl labiau didėjusios naftos kainos. Prognozuojama, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina šiemet bus 67 JAV doleriai už barelį, arba 56 proc. didesnė negu prieš metus. Antra, nuo 2020 metų pabaigos labai ūgtelėjo įvairių žaliavų kaina ir jų kainos šuolis bus perkeltas į galutinę prekių kainą vartotojams. Trečia, atsiveriant ekonomikai, sparčiau augs ir paslaugų kainos, nes darbo jėgos sąnaudos yra didesnės negu prieš metus. Nors Seimas veikiausiai priims sprendimą laikinai sumažinti PVM tarifą nuo 21 iki 9 proc. maitinimo paslaugoms, dėl to šių paslaugų kaina neturėtų mažėti.

Nedarbo lygis mažės sparčiau

Darbo rinka antrą karantiną atlaikė neblogai. Darbuotojų skaičius šiais metais didėjo ir balandžio pabaigoje jis jau buvo toks pat kaip ir prieš metus. Tikimės, kad nedarbas ateinančiais metais mažės. Vidutinis nedarbas šiemet bus 8,4 proc., o kitąmet kris iki 7,4 procento. Tai reiškia, kad nors BVP jau grįžo į lygį, buvusį prieš pandemiją, nedarbas veikiausiai grįš į 2019 metų lygį tik 2023 metais.

Metų pradžioje prognozavome, kad 2021 metais vidutinis darbo užmokestis augs tik 4,5 proc., tačiau matome, kad ekonomika antrą karantiną atlaikė, o darbo rinka judėjo į priekį ir algos augo sparčiai. „Sodros“ duomenimis, vidutinės draudžiamosios pajamos pirmą ketvirtį buvo net 10,7 proc. didesnės negu prieš metus. Tikėjomės, kad gerokai sulėtės algų augimas valstybės sektoriuje, tačiau algos biudžetinėse ir viešosiose įstaigose didėjo tik truputį lėčiau negu 2020 metais. Metinis vidutinio darbo užmokesčio pokytis antrą ketvirtį bus panašus ir turėtų sumažėti antrą metų pusmetį. Prognozuojame, kad 2021 metais vidutinis darbo užmokestis padidės 7,5 proc., o kitąmet augimas sulėtės iki 6,5 procento.

Valdžios politika šiemet ir toliau skatins ekonomiką, biudžeto deficitas bus gana panašus į praėjusių metų deficitą. Visgi neišvengiamai artėjame prie to taško, kai valdžia turės keisti fiskalinės politikos kryptį, tačiau tą padaryti nebus paprasta atsižvelgiant į didelius gyventojų ir verslo lūkesčius. Per pandemiją valdžios pagalba ekonomikai buvo ypač svarbi, ir tai turėtų padidinti žmonių pasitikėjimą valstybe, tačiau  nereiškia, kad neturi sugrįžti tam tikri laisvos rinkos procesai, kurie buvo pristabdyti. Pavyzdžiui, nereikėtų gąsdintis, kad bankrotų skaičius artimiausiais metais ūgtels (praėjusiais metais pradėtų bankrotų skaičius krito per pusę), svarbu, kad jis nekiltų aukščiau, negu buvo prieš pandemiją.

JAV ekonomika ir vėl lenkia euro zoną

Šiandien SEB grupės ekonomistai iki 6,5 proc. pagerino JAV ekonomikos augimo prognozę. Pirmas šimtas JAV prezidento Džo Baideno darbo dienų buvo įspūdingas dėl pasiūlytų ekonomikos skatinimo priemonių dydžio ir ambicijų. Tai neišvengiamai daro įtaką geresnėms prognozėms. JAV BVP taip pat jau šiemet grįš į aukštesnį lygį,  negu buvo prieš pandemiją. Darome prielaidą, kad infliacija JAV išaugs tik laikinai. Vidutinė metinė infliacija JAV 2021 metais bus 3 proc., o kitais metais mažės iki 2,4 procento.

Euro zonos ūkio plėtros prognozė buvo pagerinta, tačiau prognozuojame tik 3,8 proc. BVP augimą šiemet po 6,6 proc. susitraukimo praėjusiais metais. Euro zona atsilieka nuo JAV ir pagal skiepijimo tempą, ir pagal valdžios ekonomikos skatinimo priemonių dydį. JAV centrinis bankas greičiau negu Europos Centrinis Bankas ims mažinti skatinamosios pinigų politikos priemonių dydį, todėl prognozuojame, kad 2022 metų pabaigoje euras visgi bus silpnesnis negu dabar ir kainuos 1,13 JAV dolerio.

Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas.

2021 05 04 13:04
Spausdinti