Meniu
Prenumerata

trečiadienis, spalio 20 d.


KOMENTARAS
Kodėl tvarumą verta laikyti veiklos rizika?
Vilius Juzikis
SEB
V. Juzikis.

Yra trys pagrindinės varomosios jėgos, kurios skatina verslą peržiūrėti savo veiklą ir rūpintis jos tvarumu. Pirmoji – tai teisinė verslo aplinka. Daugiausia – Europos Sąjungos siekis iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu žemynu ir su tuo susiję tarptautinių bei valstybių narių teisės aktų pakeitimai, lemiantys įmonėms vis griežtesnius reikalavimus.

Antroji paskata keistis – tai investuotojai ir finansų institucijos, kurios priimdamos sprendimus, kur nukreipti investicijas ir kapitalą, vis labiau atsižvelgia į įmonių tvarumą. Trečia varomoji jėga – tai visuomenė, prekių ir paslaugų vartotojai, kurie tvarumui ir verslo poveikiui aplinkai skiria vis didesnį dėmesį. Įvairių tyrimų duomenimis, itin reikli yra auganti jaunoji karta: beveik du trečdaliai (62 proc.) vadinamosios Z kartos atstovų JAV teikia pirmenybę tvariems prekių ženklams. Kiekviena nauja vartotojų karta vis dėmesingesnė prekių ir paslaugų poveikiui aplinkai.

Nerūpestingumas gali brangiai kainuoti

Taigi tai ne mada ar tendencija, kuria reikėtų sekti. Ir net ne nuolat augančios vartotojų dalies poreikis, į kurį svarbu atsižvelgti, siekiant likti konkurencingiems. Tai, visų pirma, – veiklos rizika, kurią būtina aktyviai valdyti. Taip šalies įmonėms ir verslininkams reikėtų vertinti tvarumą ir jo reikšmę ilgalaikėje verslo strategijoje.

Mąstyti čia derėtų paprastai. Įsivaizduokime įmonę, kuri, gamindama savo produkciją, į atmosferą išmeta daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl griežtėjančių reikalavimų ir Europos siekio iki šio amžiaus vidurio tapti klimatui neutraliu žemynu tokia bendrovė privalės investuoti į savo veiklos pertvarkymą, t. y. priimti aplinką tausojančius sprendimus ir mažinti CO2 pėdsaką.

Kitaip gresia ne tik su aplinkosauga susijusios išlaidos ar galimi veiklos ribojimai, bet ir gaminių paklausos kritimas dėl visuomenės nuostatų, augančio spaudimo įmonės verslo partneriams mažinti taršą visose tiekimo grandyse. Tad vienaip ar kitaip įmonės laukia pokyčiai, turėsiantys įtakos jos veiklos rezultatams. Į tai atsižvelgia kreditoriai ir investuotojai, planuodami galimą grąžą ir spręsdami, kur nukreipti savo kapitalą.

Pirmenybė tvariam verslui

Priimdami sprendimus dėl galimo finansavimo, bankai jau šiuo metu vertina bendrovių aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (ESG) principų taikymo reitingą ir su tvarumu susijusias rizikas. SEB banke, atsižvelgdami į įmonių planus mažinti emisijas, klientų tvarumą skirstome į kelias kategorijas. Aukščiausioje – tvariosios įmonės, ryžtingai siekiančios iki 2050 m. pasiekti nulinę emisiją ar prie jos priartėti ir atitikti Paryžiaus susitarimo reikalavimus, ir pereinamosios bendrovės, kurios iki 2030 metų emisijas ketina sumažinti 45 proc., lyginant su 2010 metais.

Visose šalyse, kuriose veikia SEB bankas, siekiame palaipsniui transformuoti verslo paskolų portfelį taip, kad jame didėtų tvaraus ir pereinamojo verslo dalis. Taigi itin didelį neigiamą poveikį aplinkai darantys sektoriai ir pokyčių nesiimančios įmonės ilgainiui taps vis mažiau patrauklios finansuotojams. Ir priešingai: bendrovės, turinčios aiškius planus emisijoms mažinti ir verslui pertvarkyti, aktyviai mažinančios neigiamą poveikį aplinkai, sulauks kur kas didesnio investuotojų dėmesio.

Tai akivaizdžiai liudija ir tai, jog vien per pastaruosius penkerius metus pasaulinė žaliųjų ir tvariųjų skolos priemonių kapitalo rinka išaugo daugiau nei septyniskart. Palyginkime: vien žaliųjų obligacijų rinka didėjo nuo 100 mlrd. JAV dolerių 2016 metais iki 305 mlrd. JAV dolerių pernai. Socialinės obligacijos, kurių rinka dar 2019 metais siekė apie 18 mlrd. JAV dolerių, per metus tapo 8 kartus paklausesnės – šių vertybinių popierių rinka pernai siekė 148 mlrd. JAV dolerių.

Verta atkreipti dėmesį, kad didėjantis finansų įstaigų dėmesys įmonių tvarumui jokiu būdu nereiškia, kad bendrovės, kol kas dar nepasukusios tvarumo keliu, liks be bankų finansavimo. Keliame sau kitą tikslą – kalbėti su klientais ir padėti jų verslui keistis. Nors būti lyderiu savo srityje dažnai yra siekiamybė, vertinant ESG rizikų reitingus – dabar įmonėms svarbiausia bent jau neatsilikti nuo bendro verslo sektoriaus vidurkio.

Finansinės paslaugos – pokyčių katalizatorius

Gerųjų pavyzdžių, liudijančių, kad bankai gali atlikti reikšmingą vaidmenį padėdami verslui tapti tvaresniam, netrūksta. Šių metų pradžioje 21 bankas, tarp jų – ir SEB grupė, suteikė 1,3 milijardo eurų paskolą automobilių gamintojai „Volvo Cars“. Šio finansavimo sąlygos ir įkainiai susieti su konkrečiais ilgalaikiais bendrovės ESG tikslais ir rodikliais: „Volvo“ įsipareigoja iki 2025 metų tiesioginės veiklos ir tiekimo grandinės emisijas sumažinti ketvirtadaliu, o pagaminamų automobilių išmetamųjų dujų emisijos turėtų sumažėti perpus. Įmonė iki 2040 metų siekia tapti klimatui neutralia bendrove.

Panašiomis sąlygomis 2 milijardų eurų kreditas pernai lapkritį suteiktas energetikos bendrovei „Vattenfall“. Čia SEB grupė veikė kaip kredito agentas ir tvarumo konsultantas. Sutarta, kad paskolos gavėja iki 2030 metų 38 proc., palyginti su 2017 metais, sumažins CO2 emisijos intensyvumą.

Numatyta nuolat tikrinti, kaip įmonei sekasi siekti šio ir tarpinių tikslų. Jeigu jie vykdomi, bendrovei taikoma bazinė kredito marža. Jeigu bendrovė atsiliks nuo sutarto plano, bus taikoma maržos premija. Jeigu neigiamas poveikis aplinkai bus mažinamas intensyviau, negu sutarta, bendrovei bus taikoma kredito maržos nuolaida.

Atsižvelgiant į bendrovės veiklos sritį, su tvarumu susijusios paskolos gali būti siejamos su pačiais įvairiausiais veiklos rodikliais: energijos ir kitų išteklių sunaudojimu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimu, tiekimo tvarumu ir kitais. Svarbu, kad šie rodikliai būtų pamatuojami, ir įmonės keltų ambicingus su tvarumu susijusius tikslus.

Ne mažiau svarbu atsiminti, kad verslo transformacijai tvarumo link reikia ilgalaikių pastangų. Šis pokytis labiau primena maratono bėgimą, o ne sprintą, ir tam būtina tinkamai pasirengti bei skirti nuolatinį dėmesį. Pavyzdžiui, SEB bankas, keliantis sau tikslą iki 2045 metų tapti klimatui visiškai neutralia organizacija, yra sukūręs visą struktūrą – nuo bendrą tvarios raidos strategiją nustatančios direktorių valdybos iki atskirų komitetų, atsakingų už tvarių paslaugų plėtrą, tvarios veiklos verslo rizikos valdymą. Atskiroms banko tarnyboms ir padaliniams nustatomi konkretūs tvarumo reikalavimai ir siektini rodikliai.

Siekiame būti pirmi ir padėti klientams skirti kapitalą tvariai veiklai. Be to, panašiu keliu kviečiame eiti ir kitas įmones, paskiriant už tvarią plėtrą atsakingus pareigūnus, planuojant ir nustatant aiškius rodiklius visiems padaliniams. Tvarumo tema ir toliau sulauks nuolat augančio visuomenės, įstatymų leidėjų, verslo partnerių, investuotojų ir finansų institucijų susidomėjimo, tad tos įmonės, kurios nedelsdamos pradės ruoštis laukiančiam maratonui, gerokai padidins savo galimybes jį sėkmingai įveikti.

Vilius Juzikis yra SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės departamento direktorius.

2021 10 11 11:39
Spausdinti