Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, lapkričio 26 d.
BALTIJOS ŠALYS
Kodėl kainos kyla Lietuvoje, bet ne Estijoje ir Latvijoje?
Greta Ilekytė

Remiantis birželio mėnesio duomenimis, metinė infliacija iš trijų Baltijos valstybių buvo užfiksuota tik Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vartotojų kainų indeksas Lietuvoje per metus kilo 1 proc., o Estijoje ir Latvijoje beveik tiek pat nukrito. Kodėl tarp mūsų šalies ir Baltijos kaimynių fiksuojami tokie skirtumai?

Didžiausias skirtumas matomas žvelgiant į paslaugų kainas, kurios Lietuvoje per metus pakilo net 5,5 proc. Per tą patį laikotarpį Latvijoje paslaugų kainos ūgtelėjo vos 1,3 proc., o Estijoje atpigo kiek daugiau nei vienu procentu. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje gyvename blogiau, o verslas mūsų šalyje nori uždirbti daugiau nei kitose Baltijos valstybėse? Visgi, neretai pirmas įspūdis būna klaidingas.

Kas brango, o kas pigo?

Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su geguže, vartojimo prekių kategorijoje labiausiai brango dalis vaisių, kosmetikos priemonės, nesmarkiai kilo degalų kainos. Dėl išaugusios pasiūlos sezono metu atpigo dalis daržovių, sodo įrankiai.

Žiūrint į paslaugų kainas, tendencijos kiek kitokios. Čia labiausiai brango poilsio namų paslaugos − jos kilo beveik 30 proc. Tai siunčia ženklą, kad kurortiniai miesteliai bei kaimo turizmo sodybos dingusiais turistais skųstis tikrai negali. Dėl pandemijos įvestų apribojimų kelionėms užsienyje Lietuvos piliečiai šiemet mieliau renkasi atostogas pajūryje ar kaimo sodybose, tad išaugusi paklausa aukštyn stumia ir kainas.

Tuo tarpu viešbučiai, kurių didžioji dalis yra būtent miestuose, kritus užsienio turistų srautams yra priversti kainas mažinti. Čia jos pigo maždaug 7 proc.

Praėjusį mėnesį taip pat itin brango odontologų paslaugos (daugiau nei 12 proc). Tikėtina, kad taip nutiko dėl papildomų apsaugos priemonių nuo COVID-19 poreikio. 

Latvijoje bei Estijoje tendencijos panašios – labiausiai pigo daržovės bei vaisiai. Tiesa, viešbučių bei restoranų kainos Latvijoje išliko beveik nepakitusios, Estijoje šiek tiek sumažėjo. Tai rodo, kad vidaus paklausa Baltijos šalyse atsigauna netolygiai, ir Estija, kurios ekonomika nuo turizmo priklauso labiausiai, vis dar kenčia itin smarkiai. 

Kodėl Lietuvoje kyla paslaugų kainos?

Smogusi pandemija itin pristabdė gyventojų vartojimą, kurį atgaivinti įmonės kartais bando mažindamos kainas. Kad ir kaip būtų, kartu su kainų kirpimu mažėja ir įmonių galimybės išsaugoti darbo vietas, didinti atlyginimus, o mažėjančios gyventojų pajamos dar labiau smukdo jų galimybes vartoti.

Beveik visuose paslaugų sektoriuose paslaugų kainos labai tiesiogiai ir didžiąja dalimi priklauso nuo darbo sąnaudų, ypač jeigu jos yra orientuotos į vidaus rinką ir nepatiria tarptautinės konkurencijos. Taigi, paslaugų kainų mažėjimas yra tiesiogiai susijęs ir su darbuotojų algų kritimu.

Tai, kad Lietuvoje praėjusį mėnesį itin kilo, pavyzdžiui, poilsio namų paslaugų kainos, rodo, kad Lietuvos ekonomika atsigauna greičiau nei kaimynių, o gyventojai yra linkę išlaidauti atostogoms. Nors pandemija ir įvesti karantino suvaržymai finansiškai palietė didelę dalį šalies gyventojų, daugumai jų praradimai buvo tik trumpalaikiai ir gyventojai grįžta prie jiems įprasto gyvenimo ritmo.

Šią tendenciją rodo ir „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys, indikuojantys, kad Lietuva atsigauna sparčiausiai iš Baltijos šalių, o mokėjimų apimtis jau yra net 23 proc. didesnė nei prieš metus, taip pat sparčiai gerėja gyventojų lūkesčiai.

Ir nors nedarbas vis dar auga, tam, atrodo, pandemija įtakos turi mažai − atsiradusi galimybė nedirbantiems asmenims gauti darbo paieškos išmoką paskatino anksčiau darbo rinkoje nedalyvavusius gyventojus užsiimti darbo paieška.

„Sodros“ duomenimis, birželį į darbą buvo priimta maždaug 6 tūkst. daugiau darbuotojų, nei jų buvo atleista, o tai yra itin teigiamos tendencijos.

Ar tikėtis atlyginimų kilimo?

„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu, šiemet Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kils maždaug 2 proc., Latvijoje jis išliks nepakitęs, o Estijoje augs vos puse procentinio punkto. Taigi, čia ir matome atsakymą, kodėl kainos Lietuvoje vis dar kyla. Ir tuo turėtume džiaugtis, o ne liūdėti.

Lietuvą ekonominės pandemijos pasekmės kol kas palietė mažiausiai iš Baltijos šalių − matome ne tik vis dar augančius atlyginimus, bet ir atgal į Lietuvą grįžtančius tautiečius. Vien birželį grynoji migracija siekė daugiau nei 2 tūkst., tad labai tikėtina, kad šiais metais gyventojų skaičius šalyje nemažės, bet priešingai – augs.

Tiesa, nerimo vis dar kelią šalies eksporto rinkos, tačiau tikėtina, jog, Europai sėkmingai kovojant su virusu, matysime atsigavimą. Reiktų nepamiršti ir valstybės pagalbos, kuri šiuo metu turėtų būti orientuota ne į vidaus paklausos skatinimą ir socialines išmokas, bet į paramą į eksporto rinkas orientuotoms gamybos įmonėms.

Greta Ilekytė yra „Swedbank" ekonomistė 

2020 07 14 13:36
Spausdinti