Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, lapkričio 26 d.
KOMENTARAS
Keliausime į kosmosą ar žaisime banką?
Ieva Valeškaitė

Ši vasara prasidėjo tikrai įspūdingu žingsniu – du NASA astronautai Bobas Behnkenas ir Dougas Hurley paskutinę pavasario dieną perėjo į Tarptautinę kosminę stotį po istorinio skrydžio pirmuoju per beveik dešimtmetį iš JAV pakilusiu pilotuojamu erdvėlaiviu „Crew Dragon“.

Ši 19 valandų trukusi kelionė – ne tik JAV pasididžiavimas, bet ir ekscentriškojo milijardieriaus Elono Musko, erdvėlaivį sukūrusios aerokosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ steigėjo, asmeninis triumfas. Privačios bendrovės nutrauktas Rusijos kosminių skrydžių monopolis Rusijos kosmoso agentūrai „Roskosmos“ yra jautri tema. „Roskosmos“ „SpaceX“ pavadinimo nepaminėjo nė vienoje iš dviejų sveikinimo žinučių – teisinosi, kad skrydžių į kosmosą paslaugų užsakovas buvo NASA, tad tik agentūra, o ne privati bendrovė ir nusipelnė sveikinimų.

Kad sudėtingiausių žmonijos ekspedicijų pagrindu taps privačių bendrovių veikla, mums signalizavo ir pati istorija. Štai žurnalistas Sethas Stevensonas ir „The Economist“ autorius Thomas Standage’as tinklalaidėje pusantro šimto metų senumo ekspedicijas į Arktį prilygino planuojamoms kelionėms į Marsą.

XIX a. viduryje keliautojo Johno Franklino vadovaujama ekspedicija, dosniai finansuojama Didžiosios Britanijos vyriausybės, išsiruošė ieškoti Šiaurės Vakarų jūrų kelio, kuris per Amerikos žemyno šiaurę jungia Atlanto ir Ramųjį vandenynus. J. Franklinas tikrai nebuvo pirmasis – kelio, galinčio gerokai sutrumpinti keliones laivais tarp Europos ir Rytų Azijos, įvairių šalių jūrininkai ieškojo daugiau nei 400 metų.

2020 07 23 07:37
Spausdinti