Meniu
Prenumerata

antradienis, gruodžio 7 d.


KOMENTARAS
Ką rodo ES skaitmenizacijos kompasas?
Agnė Kazlauskaitė

ES yra viena pasaulio lyderių kovos su klimato kaita ar žmogaus teisių apsaugos srityse. Tačiau skaitmeniniame pasaulyje dominuoja JAV ir kylanti Kinija. Maža to, virtualiame pasaulyje didžiausios žaidėjos yra įmonės – skaitmeninės gigantės, peržengiančios sienas ir tampančios mūsų vartais į internetą.

Skaitmeninis pasaulis nemaža dalimi yra „laukinis“. Jame galime pasijusti tarsi Alisa Stebuklų šalyje – jo algoritmų ir dėsningumų veikimo iki galo nesuprantame arba jų logika nuo mūsų yra paslėpta. Virtualiame pasaulyje mūsų asmens duomenys, naršymo ir apsipirkimo įpročiai masina verslą.

Inovacijų pasaulis keičiasi labai sparčiai – greta JAV ir ES jau kuris laikas rikiuojasi ir Kinija dėl išaugusių investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP). Nors Europa yra viena iš technologinio proveržio lyderių, pastaruoju metu ES valstybės narės į MTEP investuoja palyginti mažiau nei kitos didžiosios šalys. Maža to, Europoje didelė investicijų į MTEP dalis tenka tradicinėms šakoms.

Tačiau neturėtume manyti, kad Europa yra tarsi Alisos Baltasis Triušis, nuolatos galvojantis, kad vėluoja. Šis dešimtmetis Senajame žemyne paskelbtas skaitmeniniu būtent tam, kad sudarytume palankias sąlygas skaitmenizacijai skverbtis į viešąjį ir privatų sektorius ir tuo pat metu užtikrintume aukštą konkurencijos, asmens duomenų ir žmogaus teisių apsaugos lygį. Nors neturime Alisos pyrago, kurio paragavę startuoliai pernakt virstų vienaragiais, privalome stengtis, kad vis daugiau vienaragių ganytųsi Europos skaitmeniniuose laukuose.

Kaip šį dešimtmetį naviguosime virtualiuose vandenyse? Europos Komisijos pasiūlytas Europos skaitmeninis kompasas mums rodo keturias pagrindines kryptis.

Pirmoji jų – Europos žmonės ir jų įgūdžiai. Europoje yra apie 7,8 mln. informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų, jų skaičius kasmet paauga apie 4 proc. 2030 m. IRT specialistų poreikis sieks 20 mln., todėl veiksmų turime imtis dabar. Bet reikia galvoti ne tik apie specialistus. Ar galite įsivaizduoti suaugusį žmogų, nemokantį saugiai elgtis su elektriniu virduliu? O tokį, kuris neturi įgūdžių saugiai naršyti internete, naudoti saugius slaptažodžius, atpažinti nepatikimą informaciją, pirkti internetu? Šiandien pagrindinių skaitmeninių įgūdžių neturi 4 iš 10 suaugusiųjų Europoje. Jei žmonės internete elgiasi nesaugiai, tai atveria kelią sukčiauti, duomenų vagystėms, kibernetinėms atakoms. Todėl turime siekti, kad iki 2030 m. bent 80 proc. europiečių turėtų pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.

Siekdami stiprinti Europos strateginę autonomiją, turime padvigubinti mūsų dalį pasaulinėje pažangiųjų puslaidininkių rinkoje.

Tam, kad įgūdžius galėtume įdarbinti, mums reikia infrastruktūros. Mūsų vizija iki 2030 m. – visoje ES veikiantis gigabitinis ir 5G ryšys. Siekdami stiprinti Europos strateginę autonomiją, turime padvigubinti mūsų dalį pasaulinėje pažangiųjų puslaidininkių rinkoje.

Turime plėtoti debesiją GaiaX, kad mūsų duomenų saugumas būtų mažiau priklausomas nuo trečiosiose šalyse esančių serverių. Privalome plėtoti pažangias decentralizuoto ryšio technologijas. O iki 2025 m. Europoje turėti pirmąjį superkompiuterį, naudojantį kvantines technologijas.

Verslo skaitmenizacija yra raktas į tolimesnį ekonomikos proveržį. Norime, kad 75 proc. ES įmonių naudotų debesijos, dirbtinio intelekto, didžiųjų duomenų technologijas. Mažosios ir vidutinės įmonės turėtų sparčiau prisitaikyti prie šiandienos realijų – iki 2030 m. bent 90 proc. jų turi pasiekti bazinį skaitmeninį intensyvumo lygį. Norime sudaryti palankesnes sąlygas startuoliams ir padvigubinti vienaragių skaičių ES.

Tačiau skaitmeninis turi būti ne tik verslas. Viešasis sektorius taip pat privalo rodyti pavyzdį. Pagrindinės viešosios paslaugos turėtų būti visiškai internetinės. Visoje Europoje piliečiai turi turėti prieigą prie savo sveikatos įrašų. Sukursime skaitmeninę tapatybę ir sieksime, kad ja naudotųsi bent 80 proc. Europos piliečių.

Tikslai išsikelti, metas juos įgyvendinti. Pernai susitarėme dėl Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės „NextGenerationEU“, kuri viršija 800 mlrd. eurų. 20 proc. šių lėšų turės būti investuojama į skaitmenizaciją. Jau pateikti nacionaliniai planai viršijo šį tikslą, pavyzdžiui, Lietuvos plane skaitmenizacijai numatyta net 31,5 proc. Be to, MTEP skatinsime programa „Europos horizontas“, kuri siekia beveik 100 mlrd. eurų. Daugiamečiame ES biudžete esame numatę naują programą „Skaitmeninė Europa“, kuriai skirta 7,5 mlrd. eurų. Šiomis lėšomis investuosime į superkompiuterius, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, skaitmeninius įgūdžius ir skaitmeninių technologijų prieinamumą įmonėms ir gyventojams.

Tačiau negalime manyti, kad ES pati viena išspręs visas skaitmeninės transformacijos bėdas. Privalome veikti visi kartu. Nes, kaip Alisai sakė Raudonoji Karalienė, „turi visą laiką bėgti, kad liktum toje pačioje vietoje. Norint atsidurti kitur, reikia bėgti mažiausiai dvigubai greičiau.“

Agnė Kazlauskaitė yra Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje laikinoji vadovė

BEREKLAMOS:

2021 11 01 06:56
Spausdinti