Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 27 d.


KOMENTARAS
Dėlionės užrištomis akimis
Guoda Azguridienė

Klausimas, kaip padalyti išteklius, yra esminis ekonomikoje. Normaliomis sąlygomis išsisprendžia pats – rinkoje žmonėms renkantis, ką pirkti, parduoti ir kuo verstis. 

Aiškumas baigiasi, kai kalba pasisuka apie bendrus išteklius: valstybės biudžetą, investicijas, paramą ir lengvatas. Dažnai atrodo, kad Seimas, Vyriausybė, ministerijos ir kitos institucijos yra geriausi skirstytojai, nes yra „aukštai“, todėl viską žino ir supranta. Deja, taip toli gražu nėra.

Nenuostabu, kad tiek ginčų, abejonių ir nepasitenkinimo kyla kiekviena rimtesnio skirstymo proga – ar tai būtų biudžetas, ar parama dėl pandemijos.

Ne mažiau aistrų sukelia ir viešieji pirkimai, kur pardavėjai yra rinkos dalyviai, bet pirkėjas – ne. Procedūromis bandoma imituoti rinką, tačiau rezultatai – toli nuo naudos vartotojams. Nusiperkama ne visai tai, ko reikia, bet kartais netgi tai, ko visai nereikia. O to, ko reikia, kaip nėra, taip nėra.

2021 01 13 07:00
Spausdinti