Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 15 d.
Ateities mokytojas
Juozas Augutis

2030 m. bendrojo lavinimo mokyklose trūks beveik 5 tūkst. visų dalykų pedagogų: stokosime net 1449 matematikos mokytojų, taip pat gamtos mokslų (1277), fizikos (873), lietuvių kalbos ir literatūros (853) ir ne tik.

Vis dėlto mažėjantis pedagogų skaičius nėra vienintelė problema. Visa dabartinė jų rengimo sistema neatitinka XXI a. reikalavimų. Jau ne vienus metus kalbama, kad pedagogai privalo būti ne vien savo mokomo dalyko ekspertai, jiems būtinos papildomos verslumo, kūrybiškumo, užsienio kalbų ir kitos kompetencijos. Mokytojų ir jų kompetencijų stoka yra didelė, ypač regionuose, mažesnėse mokyklose. Užtenka pasižiūrėti į naujausius Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) duomenis: moksleivių gamtamokslis ir matematinis raštingumas išgyvena sąstingį, pagal šiuos rodiklius Lietuva užima atitinkamai 36–38 ir 36 vietas iš 70, atsilieka nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkio. Kaip taisyti šią padėtį? Pasigirsta siūlymų geresnes mokyklas turėti tik rajonų centruose ir į jas vežioti moksleivius iš atokesnių vietų. Kitas sprendimas galėtų būti siekis, kad miestelių mokyklos išlaikytų tokį pat lygį kaip didmiesčių. Tačiau ne tik ugdymo įstaigos kaimuose neatitinka XXI a. mokyklos standartų. Jau keletą metų iš eilės smunka visos Lietuvos moksleivių bendras raštingumo vidurkis. Privalome keisti valstybės politiką, didinti finansavimą ir kelti dabartinių mokytojų kvalifikaciją, didinti jų atlyginimus – kito kelio nėra. Turime aiškiai nusistatyti kokybės standartus, kurių nevalia peržengti, – kad ir kiek tai kainuotų, būtina pasiekti Europos vidurkį. Teisė į švietimą turi būti suvokiama lygiai taip pat kaip ir teisė į gydymą.
Dabartinė mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistema yra sudėtinga, brangi ir neefektyvi.
Dabartinė mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistema yra sudėtinga, brangi ir neefektyvi. Didžiausias sistemos trūkumas – kvalifikacija keliama ne universitetuose, o įvairiuose centruose, kur pasitelkiamos ne universitetinės studijos su vientisa metodologija, bet pavienės iniciatyvos, paremtos patirčių perteikimu. Dabartiniai rezultatai rodo, kad mokytojams reikalingos gilesnės kompetencijos. Siekiant pakeisti pedagogų rengimo sistemą ir pradėtas Vytauto Didžiojo (VDU) bei Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų jungimosi procesas. Pereinamuoju laikotarpiu esame numatę rengti kvalifikacijos kėlimo programas dabartiniams beveik visų dalykų mokytojams. Jas įgyvendinti turėtų būti pradėta jau 2017-ųjų rudenį. Dabar svarbiausia – peržiūrėti visų mokytojų rengimo programų turinį ir jose sustiprinti informacinių technologijų, užsienio kalbų, kūrybiškumo, verslumo, inovatyvumo kompetencijas – ir ne tik tiems mokytojams, kuriems tie įgūdžiai artimesni dėl mokomo dalyko, bet apskritai visiems. Neįsivaizduojama, kad šiandien pedagogas nekalbėtų bent dviem kalbomis, negebėtų naudotis naujausiomis technologijomis ir inovacijomis. Jungiantis VDU ir LEU bei įvertinus abiejų potencialą, kuriama nauja mokytojų rengimo sistema, kurioje bus ruošiami beveik visų dalykų ir lygmenų, įskaitant pradinį, ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, pedagogai. Numatytas tiek lygiagretus rengimas, kai mokytojai ruošiami nuo pat pirmo bakalauro studijų kurso, tiek nuoseklusis modelis, kai pirmiausia suteikiama dalykinių žinių, o vėliau pereinama į magistrantūros arba mokytojo kvalifikaciją suteikiančias studijas. Svarbiausia, kad nebūsime uždari ir į akademijos veiklą įtrauksime visus VDU fakultetus, kurių geriausi, tarptautinio lygio mokslininkai dalysis savo žiniomis rengdami atskirų dalykų mokytojus, pavyzdžiui, humanitarinių mokslų srities mokytojų rengimo programose dalyvaus anglų filologijos, istorijos, filosofijos ir kiti profesoriai, ekspertai, o būsimus gamtos, matematikos ir technologijų mokslų mokytojus rengs biologai, biotechnologai, informatikai, matematikai, multimedijų ir kitų sričių tyrėjai. Analogiškose kitų dalykų pedagogų rengimo programose dalyvaus ir visų kitų mokslų ekspertai. Nuo įprastų universitetinių studijų švietimo akademija skirsis tuo, jog joje pirmiausia bus sukoncentruoti edukologijos srities moksliniai tyrimai, teikiamos būtent mokytojams būtinos kompetencijos: dėstoma didaktika, pedagogika, psichologija ir kiti dalykai. Tačiau, kaip ir visiems kitiems VDU studentams, būsimiems pedagogams būtų suteikta galimybė rinktis įvairių kitų sričių dalykus, gretutines specialybes, mokytis kalbų ir taip toliau – tai jau dabar gali pasiūlyti klasikinis laisvųjų menų (lot. artes liberales) universitetas VDU. Nebegalime ir toliau rengti mokytojų uždarame anklave. Šiems jauniems žmonėms privalo atsiverti įvairių galimybių, kad baigę studijas jie galėtų dalytis su moksleiviais įgytomis plačiomis ekspertinėmis žiniomis nuo menų iki biotechnologijų, nuo istorijos iki muzikos ir t. t. Tai būtų tikras intelektualus užtaisas, kuris leistų išsiskirti iš kitų pedagogikos absolventų. Juozas Augutis yra Vytauto Didžiojo universiteto rektorius
2017 03 12 20:34
Spausdinti