Meniu
Prenumerata

šeštadienis, rugsėjo 25 d.


KOMENTARAS
Ar vėl įsižiebs D. Grybauskaitės žvaigždė?
Evaldas Labanauskas
E. Labanauskas.

Liepos mėnesį įtakingiausias Briuselio institucijose (à la „Briuselio burbule“) leidinys Politico.eu pranešė, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė įvardijama kaip viena kandidačių į NATO generalinius sekretorius. Kiek tikėtina, kad Lietuvos atstovė taps galingiausio karinio aljanso vade?

Nuo 2014 m. NATO vadovaujantis buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas jau seniai neslepia, kad dar vienos kadencijos nesieks ir kitais metais įvyksiantis Aljanso viršūnių susitikimas Madride bus atsisveikinimo vakarėlis su juo. Dabartinį vadovą galima puikiai suprasti – pastarieji septyneri metai buvo tikrai nelengvi: nuo Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir agresijos Rytų Ukrainoje iki buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo tiesioginių užuominų palikti NATO, t. y. sugriauti Aljansą. Be to, netrūko ir kitų sąjungininkų tarpusavio konfliktų (Graikija prieš Turkiją, JAV prieš Turkiją ir t. t.) – tai irgi kėlė didelę grėsmę NATO gyvybingumui. Vis dėlto, regis, J. Stoltenbergui pavyko išlaviruoti ir rasti diplomatinius sprendimus, o palikdamas postą generalinis sekretorius dar ir nori reformuoti Aljansą arba bent pradėti NATO 2030 pokyčius.

Surasti jo vertą įpėdinį nebus lengva, todėl jau dabar pradėta dėl to diskutuoti. Kaip pagrindines kandidates į NATO generalinius sekretorius Politico.eu mini buvusią Kroatijos prezidentę Kolindą Grabar-Kitarović, D. Grybauskaitę ir dabartinę Estijos vadovę Kersti Kaljulaid. Yra ir daugiau pavardžių – buvusi Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May, Nyderlandų premjeras Markas Rutte ir buvusi ES diplomatijos vadovė bei Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini. Vis dėlto Politico.eu linkęs favoritėmis laikyti lietuvę, estę ir kroatę (pastarąją ypač, nes ji turi darbo NATO patirties ir diplomatinio įdirbio Vašingtone). Pagrindinė priežastis – esą atėjo laikas Aljanso vairą perduoti ne tik moteriai, bet ir moteriai iš naujųjų NATO narių.

Tai ne pirmas kartas, kai kalbama apie aukštą tarptautinį institucinį postą D. Grybauskaitei. Dar 2019 m., jai būnant prezidente, jos pavardė buvo ištraukta ES lyderių derybose dėl Europos Komisijos vadovo posto. Esą tai padarė artima D. Grybauskaitės draugė, šį rudenį iš politikos besitraukianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tačiau po kelių valandų diskusijų atsisakyta šios idėjos ir ES vadovai į Komisijos vadoves paskyrė, galima sakyti – tradiciškai, nelabai stiprią kandidatę Ursulą von der Leyen.

Ar NATO reikia stiprios vadovės? Aljansui reikia diplomatės, gebančios surasti kompromisą tarp 30 šalių narių, kurios dažnai turi labai skirtingus ar net konfliktuojančius požiūrius. Kompromisų paieška – ne D. Grybauskaitės stilius, ir tai tikriausiai dažnai savo ataskaitose minėjo Lietuvoje rezidavę diplomatai, o su Budeliu Virgiu („Dviračio žinių“ personažas) kompromiso NATO nepasieksi.

Kompromisų paieška – ne D. Grybauskaitės stilius, ir tai tikriausiai dažnai savo ataskaitose minėjo Lietuvoje rezidavę diplomatai, o su Budeliu Virgiu kompromiso NATO nepasieksi.

Taip pat reikia turėti omeny Lietuvos ir pačios D. Grybauskaitės griežtą požiūrį į Rusiją (pavyzdžiui, pareiškimus, kad Rusija yra teroristinė valstybė). Tai gali nepatikti ne tik daliai NATO narių, kurios linkusios puoselėti šiltus santykius su Maskva. Svarbiausia, naujoji Vašingtono administracija taip pat bando mažinti įtampą su Rusija. Beje, didelė JAV prezidento Joe Bideno komandos dalis narių atėjo iš Baracko Obamos laikų ir tikriausiai dar pamena, kaip D. Grybauskaitė 2010 m. atsisakė vykti į Prahą ir pakelti taurę šampano už JAV ir Rusijos santykių „perkrovimą“, kuris, žinia, baigėsi „perdegimu“.

Kitas klausimas, kiek pati Lietuva linkusi palaikyti D. Grybauskaitės naujos žvaigždės sužibėjimą. Prezidentūra mandagiai pareiškė, kad „kuo daugiau lietuviškų pavardžių girdėsime panašiuose kontekstuose, tuo Lietuvai bus geriau“. Sunku būtų ginčytis (beje, vienas NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojų yra lietuvis). Tačiau ar pačiai prezidentūrai, kuriai iki šiol sunkiai sekasi vaduotis iš pirmtakės šešėlio, bus geriau, jei D. Grybauskaitė gaus tokį postą ir tikriausiai nevengs kritiškų pastabų Lietuvos valdžios atžvilgiu, kaip tai darė dar būdama Europos Komisijos komisare?

Apibendrinant galima pasakyti, jog idėja, kad D. Grybauskaitė taps NATO vadove, susidurs su daugybe trikdžių ir prieštaravimų, nors, manau, kad ji reikalo Aljanse tikrai nepagadintų.

Evaldas Labanauskas yra IQ biuro Briuselyje vadovas.

2021 08 04 06:30
Spausdinti