Meniu
Prenumerata

šeštadienis, gegužės 15 d.


A. Armonaitės žydrasis vandenynas: kodėl Laisvės partijos laukia šviesi ateitis?
Ovidijus Lukošius

Po daugiau nei pusmečio pertraukos „Lietuvos rytui“ paskelbus „Vilmorus“ visuomenės apklausų duomenis pagaliau išlindome iš ilgo nežinios tunelio, kaip piliečiai vertina partijas, valstybės vadovus ir kitus politikus.

Kaip ir buvo galima tikėtis, medaus mėnuo su naująja valdžia truko trumpai, net jei jis buvo iš viso. Nieko nuostabaus – koronaviruso pandemija ir, dar labiau, karantinas išsekino daugelio kantrybę, o kaip niekada anksčiau poliarizuota visuomenė tampa vis griežtesnė ir priešiškesnė politikams ir kitaminčiams.

Didelių staigmenų ši visuomenės apklausa nepateikė, tad įdomiau pakomentuoti kai kuriuos šios apklausos komentarus nei pačius rezultatus.

Bene daugiausia dėmesio sulaukė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir jos vadovaujama Laisvės partija, tiksliau – iš pirmo žvilgsnio gana liūdni jų reitingai. Dėl to kai kurių apžvalgininkų lūpose pasigirdo gedulo gaidelės šiai naujai politinei jėgai.

Už Laisvės partiją, nustebinusią geru pasirodymu Seimo rinkimuose, dabar esą balsuotų 4 proc. rinkėjų – mažiau, nei reikia patekti į Seimą. A. Armonaitė tapo viena nemėgstamiausių šalies politikių, ją nepalankiai vertina net 50,9 proc. apklausos dalyvių, o teigiamai – 21,6 proc.

Bet čia A. Armonaitei ir Laisvės partijai prastos naujienos ir baigiasi, o geros tik prasideda.

Nors, apklausos duomenimis, Laisvės partijai pritrūktų paramos patekti į Seimą, šis populiarumo testo rezultatas yra geriausias partijos istorijoje. Apklausoje prieš parlamento rinkimus „laisviečiai“ teturėjo 2,5 proc. palaikymą, tad jų palaikymas dabar 60 proc. didesnis.

Vertinant jaunos ministrės A. Armonaitės padėtį, reikėtų atkreipti dėmesį į ją palaikančių ir apie ją nuomonės neturinčių žmonių dalį. Iš ministrų kabineto narių jos gerbėjų gretos yra vienos didžiausių, ji nusileidžia tik premjerei Ingridai Šimonytei, krašto ir aplinkos apsaugos ministrams Arvydui Anušauskui ir Simonui Gentvilui.

Apie ją nuomonės neturinčių žmonių dalis yra viena mažiausių iš visų politikų. O būtent tai yra žinomumo, vienos svarbiausių politikos valiutų, rodiklis, kuris gana artimas tos pačios I. Šimonytės, prezidento Gitano Nausėdos, Gabrieliaus Landsbergio, Ramūno Karbauskio ar Viktoro Uspaskicho. Tai puikus rezultatas vos prieš pusmetį į aukščiausią politikos lygą patekusiai A. Armonaitei.

A. Armonaitė ir Laisvės partija maudosi žydrame vandenyne, o likę politikai ir partijos tarsi rykliai kovoja krauju pasruvusioje jūroje.

Kitas Laisvės partijos ir A. Armonaitės išskirtinumas – Lietuvos kontekste unikali politinė darbotvarkė ir drąsiai atstovaujamos visuomenės grupės, kurių kitos politinės jėgos arba apsimeta nematančios, arba su jomis priešinasi. Tai galima palyginti su svarbiausia konkurencijos taisykle versle – nekonkuruok su kitais, bet sukurk paslaugą ar produktą, kuris neturėtų konkurentų. Šiuo atžvilgiu A. Armonaitė ir Laisvės partija maudosi žydrame vandenyne, o likę politikai ir partijos tarsi rykliai kovoja krauju pasruvusioje jūroje.

Šiuo aspektu A. Armonaitė ir panaši į Valdemarą Tomaševskį, kuris užsitikrino kitiems nerūpinčio elektorato palaikymą ir kone amžiną meilę. Bloga žinia V. Tomaševskiui – jo rinkėjai sensta ir nyksta, gera žinia A. Armonaitei – jos idėjas palaikančių rinkėjų kasmet bus vis daugiau.

Žinoma, Laisvės partija ir pati jos lyderė turi trūkumų. Partija labai jauna ir jos gretose trūksta gyvenimo išminties sukaupusių asmenų, kurie keltų pasitikėjimą įvairioms visuomenės grupėms ir kartu paryškintų vieną svarbiausių liberalios ideologijos minčių, kad įvairovėje slypi stiprybė.

Pati A. Armonaitė atrodo pernelyg spontaniška, sunkiai valdanti emocijas ir netgi karštakošė. Kita vertus, ji vienintelė iš ministrų aršiai gina tuos, kuriems mano atstovaujanti. Čia siaučiant pandemijai gana apgailėtinai atrodo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bei kultūros ministras Simonas Kairys, kurie turi už ką kovoti, bet tos kovos visuomenė taip ir nepamato.

Laisvės partija ir A. Armonaitė į Lietuvą sugrąžino politiką, kuri nėra tik pataikavimas rinkėjų grupėms, interesų derinimas ir amžina kompromisų paieška. Politika pirmiausia yra kova už vertybes ir idealus.

Žinoma, visa tai dar nereiškia, kad A. Armonaitės ir jos partijos laukia rožinė ateitis, dešimtys vietų Seime ir aukščiausi valstybės postai. Tačiau jai po kojomis dabar tamprus batutas, ir tik nuo jos ir bendražygių priklauso, kaip aukštai pavyks iššokti.

Ovidijus Lukošius yra žurnalo IQ ir portalo Alfa.lt vyriausiasis redaktorius

2021 04 27 06:00
Spausdinti