Meniu
Prenumerata

penktadienis, kovo 29 d.


KOMENTARAS
Apie paslėptą rinkos įstabumą
Elena Leontjeva

Tarp pandemijos padovanotų patirčių ir atradimų vienas vis dar liko mažai pastebėtas. Nepaprastas rinkos grožis tapo regimas būtent tuomet, kai pasaulio ekonomikoje atsirado sutrikimų. Vienas sustojęs uostas, kelios sustabdytos gamyklos – ir štai jau visa virtinė vėlavimų, neįvykdytų sutarčių visame pasaulyje. Kainos kyla, o prekių vis vien trūksta. Deficitas baugina gamintojus labiau negu brangstančios žaliavos. Ir visgi būtent dabar žmonija turi progą įvertinti, kokio įstabaus reiškinio dalimi visi esame.

Ak, kaip mums įprasta vertinti tai, ką prarandame. Tad pasigrožėkime, kol nevėlu. Gamyba, tiekimas ir vartojimas pasaulyje susieti sudėtingiausiais globaliais ryšiais. Nepaisant kompleksiškumo, kurį žmogaus protui sunku suvokti, nepaisant didžiulių atstumų ir kultūrinių skirtumų, globali rinka veikia patikimai ir efektyviai. Įmonės visuose pasaulio kraštuose dar visai neseniai galėjo sau leisti darbuotis turėdamos beveik tuščius sandėlius. Arba bent jau turėjo tikslą minimizuoti sandėliavimą. Žaliavos ir komponentai būdavo pristatomi į gamyklą dienos ir valandos tikslumu – taip, kad be jokio delsimo iš karto būtų panaudoti gamyboje. Koronaviruso pandemija leido suprasti, kaip menkai vertiname šio mechanizmo kuriamą gerovę. Praėjusiais metais pajutę pirmuosius sustabdytos gamybos ir prekybos minusus, šiandien padarinius patiriame visu kūnu.

Tačiau laidoti rinką vis viena per anksti. Net ir visaip išbandoma, – pandemijos, karantinų, centrinių bankų pinigų ekspansijos ir kitų pavojų, – rinka toliau veikia. Ir rodo mums savo stebuklingą galią – pati atkuria prarastus ryšius ir viso mechanizmo gyvybingumą. Progų pamatę verslininkai imasi darbo. Jų socialinė misija – aiški, nors ne visuomet matoma ir įvertinama. Jie turės išlyginti kainų svyravimus laike ir erdvėje. Vieni veikia tikėdamiesi, kad žaliavinės prekės kaina augs, kiti – kad kris. Dar kiti pasinaudoja laikinu kainų skirtumu skirtingose rinkose ir siekia sukurti efektyvesnes logistikos grandines, ieško naujų tiekėjų. Atsiveria daugybė nestabiliems laikams būdingų perspektyvų.

Ir kartu atsiveria rinkos grožis. Juk rinka – ne žmogaus proto sukurta institucija, ne mechaninis darinys, ji nėra valdoma iš vieno centro. Joje labiausiai žavi daugybės žmonių laisvos valios išraiška, visiškai autonominė, spontaniška ir visgi sugebanti sukurti tvarką bei efektyvumą – to niekuomet nepajėgtų užtikrinti pati galingiausia valdžia.

2021 06 28 08:42
Spausdinti