Meniu
Prenumerata

pirmadienis, lapkričio 30 d.
Rinkimai latviškai: „Santarvės“ paradoksas, aktoriaus partija ir žalieji valstiečiai
Lina Lapatinskaitė
Ką čia pasirinkus? (Scanpix nuotr.)

Pokyčių reikalaujantys latviai duoda šansą populistams

Latvijos parlamento rinkimuose daugiausia balsų rinkėjai skyrė Kremliui simpatizuojančiai „Santarvės“ partijai, populistų judėjimui „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV) ir Naujajai konservatorių partijai. O esamos valdančiosios koalicijos narės susirinko tik rinkėjų palaikymo trupinius.

Iš pirmo žvilgsnio daugumos latvių pareiškimas aiškus – jie pageidauja permainų. Tačiau Latvijos savaitraščio „Ir“ apžvalgininkas Paulas Raudsepas neskuba vertinti naujai išrinktos valdžios. Anot eksperto, naujasis parlamentas yra gana fragmentuotas, bemaž pusė jo narių neturi politinio darbo patirties nacionaliniu lygmeniu, todėl derybos bus sudėtingos, o naujai suformuotos valdžios stabilumas – abejotinas.

Daugiausia – 19,91 proc. – balsų rinkimuose pelniusi „Santarvės“ partija demonstruoja aiškią, į Rytus nukreiptą politinę liniją. Dar 2012 m. „Santarvės“ lyderiai aukštino idėją rusų kalbą Latvijoje įteisinti kaip antrąją valstybinę, o 2014-aisiais ši socialdemokratinė partija neparėmė oficialios Latvijos pozicijos dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Tokie sprendimai ir oficialus „Santarvės“ bendradarbiavimas su buvusia Vladimiro Putino partija „Vieninga Rusija“ pakankamai svariai paaiškina, kodėl Rygos mero Nilo Ušakovo vedamą susivienijimą atstumia ne tik kitos politinės partijos, bet pastaraisiais metais – ir dalis rinkėjų.

2018 11 20 12:24
Spausdinti