Meniu
Prenumerata
ketvirtadienis, vasario 27 d.
JUNGTINĖS VALSTIJOS
R. Altmanas: „Amerikietišką kapitalizmą reikia reformuoti“
Gytis Kapsevičius
Margarita Vorobjovaitė
Rogeris Altmanas

Šiais metais pasaulis toliau neramiai dairysis į ekonomikos rodiklius ir lauks, ką atneš rudenį vyksiantys JAV prezidento rinkimai. Lietuvoje viešėjęs žinomas JAV investicijų bankininkas Rogeris Altmanas su IQ apžvalgininku Gyčiu Kapsevičiumi aptarė Amerikos politinės kultūrą, muitų įtaką ir recesijos tikimybę.

– Prieš mūsų interviu vykusioje diskusijoje minėjote, kad demokratija ir kapitalizmas yra pavojuje. Pakalbėkime apie pastarąjį. Ar manote, kad kapitalizmą Jungtinėse Valstijose reikia taisyti?

– Na, sakiau, kad kapitalizmas patiria spaudimą.

Taip, manau, kad sistemai reikia reformų. Mūsų sistema daugeliu atvejų yra per daug orientuota į akcininkus ir keletą puikiai apmokamų vadovų. Tai turėtų paliesti daug platesnį ratą. Darbininkų, bendruomenių, kuriose verslas funkcionuoja ir aplinkos įtaka turėtų būti iškelta kaip prioritetas, nes tai svarbu amerikietiškų korporacijų veiklai.

– Donaldas Trumpas savo dėmesį yra nukreipęs į vidaus rinką ir, sprendžiant iš nuogų skaičių, kol kas tai veikia ar bent jau nepadarė didelės žalos. Ar tai reiškia, kad ekonominis protekcionizmas yra politika, apie kurią galėtų svarstyti ir kitos šalys?

– Neturėtų stebinti, kad D. Trumpo remiamas protekcionizmas nepažeidė JAV ekonomikos, nes eksporto dalis yra palyginti nedidelė. Įvedėme muitų tarifus importuojamoms prekėms, o po to gavome atsakomuosius tarifus eksportuojamai produkcijai, ir tai, žinoma, atsiliepė. Kai kuriose srityse, kaip žemės ūkis, tai jaučiama labiau, tačiau, kaip minėjau, apskritai eksportas sudaro labai nedidelę ekonomikos dalį.

Manau, kad tokie tarifai kenkia tik mums patiems, nes juos sumoka vartotojai, JAV mokesčių mokėtojai. Taigi iš esmės apmokestiname savo žmones, todėl tokia politika man labai nepatinka.

Iš esmės apmokestiname savo žmones, todėl tokia politika man labai nepatinka.

Taip, sutinku, JAV ekonomika šiandien yra stipri. Tačiau, mano nuomone, ji yra stipri ne dėl tarifų, o nepaisant jų.

– Visgi ar ši politika artimiausiu metu gali kirsti atgal, atsižvelgiant ir į tai, kad seniai nematėme ir recesijos?

– To neįvyks 2020-aisiais. Ekonomikai susilpnėti reikia laiko, o dabar yra sausio vidurys. Įmanoma, kad ekonomika taps silpnesnė metams įsibėgėjus, tačiau į recesiją nepakliūsime. Prisiminkime, kad pagal apibrėžtį recesija yra du neigiamo augimo ketvirčiai, todėl, žiūrint iš dabartinių pozicijų, to beveik neįmanoma sulaukti jau šiais metais.

– Ar jos realu sulaukti per ateinančius ketverius metus, kurie galbūt taptų dar ketveriais D. Trumpo valdymo metais?

– Žinoma. JAV ekonomika paprastai gana reguliariai patiria po recesiją kas keletą metų, o dabar jau eina vienuolikti augimo metai, tad ji vėluoja. Tikrai bus recesija, tik negaliu pasakyti, kada.

– Ar prie to gali prisidėti D. Trumpo politika?

– Ne, tai mažai tikėtina.

Margarita Vorobjovaitė
Rogeris Altmanas

– Vakar Vokietijos gynybos ministrė patvirtino, kad Europos šalis D. Trumpas spaudė dėl Irano susitarimo – jis grasino įvesti 25 proc. muito tarifus Europoje gaminamiems automobiliams. Tokia padėtis kelia nerimą. Ar JAV ekonomikos politika gali būti ir toliau naudojama kaip politinis ginklas?

– Trumpuoju laikotarpiu galbūt ir galima panaudoti muitus kaip politinį ginklą, tačiau galutinę kainą sumoka amerikiečiai, o ne užsieniečiai. Žvelgiant į vidutinę arba ilgalaikę perspektyvą, tokios priemonės padarytų daugiau žalos mums patiems nei aplinkiniams. Tad nematyčiau to kaip politinio spaudimo įrankio ilgalaikėje perspektyvoje.

– Rinkimų laikotarpiu iš demokratų kandidatų pusės jau kuris laikas girdėti nemažai į socialinę apsaugą orientuotų idėjų, pavyzdžiui, aukštojo mokslo, sveikatos priežiūros reformos ar net bazinės pajamos. Kaip manote, ar JAV rinkėjams patiks tokie pažadai?

– Kalbant apskritai, yra du demokratų partijos sparnai ir jie varžosi tarpusavyje dėl teisės iškelti savo kandidatą 2020 m. prezidento rinkimuose. Ultraprogresyviajam sparnui atstovauja senatoriai Bernie Sandersas ir Elizabeth Warren, kurie reikalauja smarkiai išplėsti valdžios aparatą. Senatorius B. Sandersas jį nori kone padvigubinti.

Kitoje pusėje yra buvęs viceprezidentas Joe Bidenas, kuris siekia kuklesnių pokyčių. Didžioji dalis amerikiečių, mano nuomone, irgi palaikytų nuosaikesnį, o ne ultraprogresyvų demokratų partijos sparną. Žinoma, įmanoma, kad ultraprogresyvus kandidatas taps partijos kandidatu rinkimuose, tačiau manau, kad tuomet jam būtų sunku laimėti prezidento rinkimus.

Jeigu pasižiūrėtume į kai kuriuos siūlymus, pavyzdžiui, į darbdavio apmokamo sveikatos draudimo nutraukimą, tai paveiktų apie 150 mln. JAV darbuotojų, kuriuos šiandien draudimu aprūpina darbdavys. Taigi, ši idėja galbūt ir nebūtų tokia populiari.

Antra, tiek B. Sandersas, tiek E. Warren pasisako už pietinio pasienio „dekriminalizavimą“, susijusį su imigracija. Tai taip pat labai nepopuliarus pasiūlymas. Ar tikiu, kad E. Warren ir B. Sandersas gali įveikti D. Trumpą? Galbūt. Tačiau tai mažai tikėtina.

– Ar šiuose rinkimuose galėtų iškilti trečia partija?

– Netikiu, tokių ženklų nėra. Galbūt įmanoma turėti mažesnės reikšmės kandidatų kaip 2016 m. rinkimuose. Tada kandidatavo žaliųjų partijos atstovė Jill Stein, savo kandidatą turėjo ir libertarų judėjimas. Tačiau jie nebuvo reikšmingi rinkimų dalyviai.

– Įvairiose Europos valstybėse į parlamentus išrenkama vis daugiau žaliųjų politikų. Kodėl tokios tendencijos nematome JAV?

– Toks scenarijus įmanomas, tačiau pastebėjau, kad demokratų partija pati tam tikru lygmeniu priėmė žaliąsias vertybes. Taigi nemanau, jog naujai susikūrusi žaliųjų partija rinkėjams būtų naujiena, nes demokratai stengiasi pabrėžti atstovaujantys į ekologiją orientuotai politinei programai.

– O kodėl to nedaro respublikonai? Europoje įvairių pakraipų partijos bent oficialiai daugiau mažiau sutinka dėl žaliųjų idėjų prasmės.

– Sunku atsakyti į šį klausimą. Kitaip tariant, klausiate manęs, kodėl respublikonai yra klimato kaitos neigėjų partija. Manau, kad vienintelis trumpas atsakymas į šį klausimą būtų kultūrinės priežastys.

Mūsų šalyje egzistuoja didelė skirtis tarp kaimo ir miesto vietovių, o respublikonai vis labiau virsta kaimiškosios dalies partija. Deja, klimato kaitos problemą daugelis žmonių mato kaip padiktuotą elito.

Deja, klimato kaitos problemą daugelis žmonių mato kaip padiktuotą elito.

Tai gėdinga ir neteisinga, tačiau būtent taip šie žmonės žvelgia į klimato kaitą. Jie mano, kad ši politika ateina iš Rytų ir Vakarų pakrančių miestų, taip pat iš akademinės bendruomenės. Jie nemėgsta abiejų šių grupių, kurios ragina keisti savo elgesį, kovojant su klimato kaitos priežastimis. Būtent dėl to sakau, kad tai lemia kultūriniai veiksniai. O respublikonų partija tiesiog prisitaiko prie rinkėjų požiūrio.

– Kaip į tai reaguoja verslas?

– Verslas pradeda keistis ir keisti savo požiūrį į klimato kaitą. Štai „Microsoft“ neseniai pristatė labai ambicingus planus („Microsoft“ nori pasiekti nulinę anglies dioksido emisiją iki 2030-ųjų – IQ past.). Vis daugiau bendrovių akcininkų supranta, kad klimato kaitos planai yra naudingi, ir net jų reikalauja. Taigi manau, kad bent jau didieji verslai pradeda keistis ir tampa vis draugiškesni aplinkai, tačiau tai lėta kaita.

– Tvarumas ir ekologija, kaip verslas, auga labai sparčiai, į šią sritį suplaukia milijardai dolerių. Galbūt skeptiškų žmonių nuomonę galėtų pakeisti praktiškas požiūris – net jeigu jie netiki klimato kaita, jie prisidės prie kovos su ja, nes tai nemaži pinigai?

– Nemanau, nes kultūrinis veiksnys JAV yra kur kas galingesnis.

------

R. Altmanas

Gimė 1946 m.

Džordžtauno universitete 1967 m. įgijo bakalauro laipsnį, 1969 m. Čikagos universitete – magistro.

Dirbo valstybės iždo asistentu sekretoriumi 1977–1981 m., valdant prezidentui Jimmy Carteriui, vėliau, Billo Clintono prezidentavimo laikotarpiu, 1993–1994 m., buvo iždo sekretoriaus pavaduotojas.

1995 m. su partneriais įkūrė nepriklausomą investicijų banką „Evercore“, yra banko valdybos pirmininkas.

Masačusetso technologijos instituto (Massachussetts Institute of Technology), Niujorko presbiterijonų ligoninės (NY Presbyterian Hospital) kontrolinių grupių narys, „New Visions for Public Schools“ direktorius ir Tarptautinių santykių tarybos (Council on Foreign Relations) narys

Į Lietuvą atvyko žmonos, JAV žurnalistės Jūratės Kazickaitės kvietimu.

2020 02 03 08:36
Spausdinti