Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 27 d.
ORO UOSTAI
Šalies oro uostai per 18 mėnesių sulauks 150 mln. investicijų
BNS
Fotobankas
Lėktuvas

Dėl koronaviruso krizės šalies oro uostuose sumažėjus keleivių srautui ir užsitikrinus 150 milijonų eurų finansavimą, bendrovės Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas sako, jog dabar yra gera proga greičiau, nei numatyta, išplėsti ir atnaujinti Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostų infrastruktūrą. 

Vyriausybės patvirtiname 6,3 mlrd. eurų vertės „Ateities ekonomikos DNR“ plane, kuris iki 2021 metų pabaigos turėtų padėti atgaivinti dėl koronaviruso krizės nukentėjusią šalies ekonomiką, šalies oro uostams numatyta 153,9 mln. eurų.

Pasak Arijando Šliupo, didžioji dalis šių lėšų bus investuojama į naują Vilniaus oro uosto keleivių terminalą, į orlaivių aptarnavimo bei terminalo plėtrą Kaune bei Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją. 

„Nežiūrint į dabartiniu metu itin sumažėjusius keleivių srautus ir prognozuojant, kad tie keleivių srautai turėtų atsigauti per dvejus trejus metus, natūralu, kad yra geras metas atnaujinti infrastruktūrą, darant mažiau intervencijų ir trukdant keleivių srautams aptarnauti“, – BNS sakė A. Šliupas.

Anot jo, infrastruktūros atnaujinimas jau buvo suplanuotas, o finansinė injekcija juos tik paspartins. 

„Kai kurie pradėti jau dabar, tik dėl COVID-19 krizės šiek tiek stabtelėjom šiuo klausimu, bet turėdami alternatyvius finansavimo šaltinius, DNR planą, vėl tuos projektus aktyvuojame. Kitas dalykas, Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija buvo numatyta 2022 metais, bet pabandysime ją padaryti 2021 metais, tad tam tikri projektai bus paankstinti“, – sakė Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas.

Pagal planą skrydžių kryptims atnaujinti, naujoms pritraukti ir rinkodarai numatoma skirti 38 mln. eurų, orlaivių aptarnavimo plėtrai Kaune – 21,4 mln. eurų, Vilniuje – 8 mln. eurų, o naujo terminalo statybai Vilniuje, terminalo plėtrai Kaune ir kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai Palangoje – 86,5 mln. eurų.

Iki krizės Vilniaus oro uostas buvo pritaikytas aptarnauti 3,5 mln. keleivių, tačiau pernai jų sulaukta apie 5 mln. Prognozuojama, kad į ikikrizinį lygį jis turėtų grįžti 2021-ųjų pabaigoje. A. Šliupo teigimu, pastačius naująjį keleivių terminalą, oro uosto pajėgumai padidėtų iki 7 mln. keleivių.

Kauno oro uosto pajėgumai dabar siekia 800 tūkst. keleivių, pernai jų buvo apie 1,2 mln., o, pasak A. Šliupo, išplėtus terminalą, jis aptarnautų 2 mln. žmonių. Be to, čia norima plėtoti orlaivių aptarnavimo paslaugas ir pritraukti naujų investuotojų. 

„Tai ilgalaikis tikslas, ir nežiūrint į tai, kad visas aviacijos sektorius sustojęs, žinome, kad ir kokia būtų krizė, ekonomika yra cikliška ir po kritimo atsiranda augimas, todėl turime paruošti investicinę aplinką ir infrastruktūrą, kad galėtume pasiūlyti investuotojams patrauklias sąlygas kurtis ir kurti darbo vietas“, – BNS sakė A. Šliupas.

Palangos oro uosto rekonstrukcija svarbi skrydžių saugai: „Kilimo ir tūpimo takas reikalauja atnaujinimo, siekiant užtikrinti skrydžių saugą ateityje. Kiekviena infrastruktūra turi savo gyvenimo terminą ir yra būtinybė periodiškai atnaujinti.“

A. Šliupo teigimu, dalies projektų rangos konkursai jau paskelbti, tikimasi darbus užbaigti per dvejus metus.

Kovą dėl koronaviruso šalims uždarius sienas ir oro bendrovėms laikinai nutraukus skrydžius,  prognozuojama, jog šiemet bendras keleivių nuosmukis Lietuvoje sieks 50 proc., o skrydžių – 39 proc. Trys šalies oro uostai jau prarado daugiau nei 1,5 mln. keleivių. 

Birželio pabaigoje skelbta, jog šių metų pabaigoje tikimasi pasiekti 80 proc. 2019 metų keleivių srauto.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 07 30 09:32
Spausdinti