Meniu
Prenumerata

sekmadienis, balandžio 18 d.


UOSTŲ PLĖTRA
Nauji jūrų ir oro uostų projektai būsimam susisiekimo ministrui susižavėjimo nekelia
BNS

Paskirtasis susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad naujo oro uosto statyba – ne naujosios Vyriausybės darbas, o dėl išorinio jūrų uosto būtinumo jis apskritai abejoja.

Pasak M. Skuodžio, Lietuvos planus dėl oro uostų pajėgumų didinimo koreguoja koronaviruso krizė, paralyžiavusi aviacijos verslą. Dar vienas jūrų uostas nereikalingas ir dėl galimos konkurencijos su Klaipėda, ir dėl laivų remonto pramonės, kuri yra svarbi nacionalinio saugumo požiūriu. 

„Kovidas aviacijos industrijai smogė bene stipriausiai. Keleivių srautai oro uostuose krito labai stipriai ir tas atsigavimas, kad mes tik grįžtume į ikikovidinę situciją, tikriausiai gali būti šitos Vyriausybės kadencijos vidury“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė M. Skuodis.  

Pasak jo, kalbant apie naujo oro uosto statybą ar dabartinių plėtrą iki galimybių ribos reikalinga kaštų ir naudos analizė, kurios kol kas nėra. 

„Iš skaičių matau, kad oro uosto statyba – ne šios kadencijos Vyriausybės klausimas, nebent pasiektume oro uostų pajėgumų ribas ir tada būtų poreikis priimti sprendimus“, – kalbėjo paskirtasis ministras.  „Asmeniškai neturiu atsakymo, ar išorinis jūrų uostas mums tikrai reikalingas, nes jo pastatymas turės didelį poveikį Klaipėdos uostui“, – pareiškė jis.    

„Kalbant apie jo (Klaipėdos uosto – BNS) krovos apimtis ir galimybių ribas, jos toli gražu dar visiškai neišnaudotos. Pastačius išorinį uostą, turėsime suprasti, kas atsitiks su dabartiniu uostu. Ar tikrai didieji laivai norės plaukti į dabartinį uostą?“ – svarstė M. Skuodis. 

Jis be kita ko pabrėžė, kad jūrų uoste ne tik vyksta krova, bet ir veikia Vakarų laivų gamykla, kuri yra didžiausias Klaipėdos uosto darbdavys. „Žinant, kad laivų statybos pramonė Europoje yra nykstanti pramonė, – turime Lietuvą, Suomiją ir toliau viskas – Pietryčių Azijoje. Tai čia yra ir nacionalinio saugumo aspektas“, – tvirtino M. Skuodis. 

Pernai skelbta, kad išorinis jūrų uostas galėtų būti statomas šiaurinėje dabartinio uosto dalyje dalyje, tačiau tam reikia atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ir įvertinti dvi alternatyvas – ties Melnrage ir Šventosios–Būtingės zonoje.

Susisiekimo ministerija pernai prognozavo, kad uosto krovos apimtys jam augant natūraliai 2030 metais galėtų siekti 65 mln. tonų per metus, o 2040 metais – 91 mln. tonų. Pasirinkus kitus scenarijus, krova galėtų augti net iki 130–186 mln. tonų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 12 09 20:55
Spausdinti