Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, kovo 28 d.


PALYDOVŲ MEGASPIEČIAI
Geros E. Musko kosminės intencijos gali sukurti didelių problemų
IQ
Scanpix
„Falcon 9“ raketa.

Trečiadienį 9:06 JAV laiku (16:06 Lietuvos laiku) iš Kanaveralo kyšulio bazės Floridoje pakilo „Falcon 9“ raketa, nešanti 60 palydovų. Jie taps JAV bendrovės „SpaceX“ kuriamo „Starlink“ palydovų spiečiaus dalimi. Šie palydovai turėtų tiekti interneto ryšį net ir atokiausiuose planetos kampeliuose. 

Nors palydovų spiečiai nėra naujiena (šia idėja paremta ir mums gerai pažįstama GPS technologija) ir apie iš nedidelių palydovų sudarytus megaspiečius kalba bent kelios kitos bendrovės, didėjantis kosminių objektų skaičius orbitoje jau kuris laikas kelia nerimą tarp mokslininkų. 

Šiandien vis dažniau kartojamas NASA mokslininko Donaldo Kesslerio dar prieš 50 metų įvestas terminas „Kesslerio sindromas“. Jis nurodo teoretinį scenarijų, kai kosminių aparatų žemojoje orbitoje tankis pasidarys toks didelis, kad kiekvienas naujas jų susidūrimas sukurs daugiau nuolaužų, taip kurdamas grandininę reakciją. Baiminamasi, kad didėjantis objektų skaičius orbitoje gali sukurti netgi „kosminio šlamšto sieną“ ir apskritai trukdyti naujiems raketų pakilimams. 

Minipalydovų spiečiai papildytų kosminių aplink orbitą skriejančių objektų, kurie kasmet tampa vis didesne problema, gretas. Teigiama, kad ateityje „Starlink“ spiečiaus mažųjų palydovų skaičius galėtų pasiekti 42 tūkst. Palyginimui, dabar aplink žemę skrieja kiek daugiau nei 2,2 tūkst. palydovų. 

Europos kosmoso agentūros kosminių nuolaužų analitikas Stijnas Lemmensas,  žurnalui „Scientific American“ teigė, jog jį neramina tolesnis tokių palydovų likimas. „Blogiausias scenarijus – įmonė bankrutuoja, o jie visi lieka orbitoje. Tada tūkstančiai jų sukasi aplink žemę be jokio plano kaip juos iš ten pašalinti“, – sakė jis.

Artimi kontaktai jau dabar stebimi tūkstančius kartų per metus, tačiau smulkūs „Starlink“ palydovai šią riziką dar padidintų. Matuojama, kad gali tekti atlikti iki 67 tūkst. manevrų per metus, siekiant išvengti susidūrimų. 

Anot kai kurių kritikų, nauji orbitoje besisukantys objektai vis labiau trukdo ir astronomijai, vykdomai antžeminėse observatorijose, kadangi palydovai atspindi šviesą. 

Atsakydama į kaltinimus, „SpaceX“ išplatino pareiškimą, kuriame teigė įvertinę visas rizikas bei žadėjo sumažinti palydovų ryškumą, taip pat keisti palydovų orientaciją, kai to reikės astronominiams eksperimentams.

Iki praėjusių metų sausio pradžios, „SpaceX“ buvo paleidusi 182 palydovus. Prognozuojama, kad iki šio dešimtmečio vidurio orbitoje suksis jau apie 12 tūkst. palydovų.

2020 01 29 13:57
Spausdinti