Meniu
Prenumerata

šeštadienis, rugpjūčio 15 d.
Valstybės reikalas: vakuumas lytiškumo ugdymo klausimais užsipildo abejotinos vertės informacija
Ugnė Litvinaitė
Vyčio Snarskio pieš.

Lytinis švietimas mokyklose dažnai palydimas įtarumu ar net pasipriešinimu. Tačiau lytinis raštingumas užtikrintų Lietuvos vaikų teises ir padėtų visuomenei ištrūkti iš gėdos ir prievartos gniaužtų.

Vaiko teisių apsaugos konvencijoje įtvirtinta vaikų teisė gauti teisingą informaciją visais klausimais, įskaitant ir lytinės sveikatos. „Kiekvieną kartą, kai Lietuva atsiskaito Ženevoje už konvencijos įgyvendinimą, Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių komitetas reiškia susirūpinimą šiais dalykais, ir vis rekomenduoja, kad vaikai mokyklose gautų tinkamą lytinį švietimą. Deja, Lietuva tos rekomendacijos iki šiol nepaiso, taip grubiai pažeisdama vaikų teises“, – apgailestavo vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras, trejus metus buvęs JT Vaiko teisių komiteto nariu.

Aplink „viską, kas žemiau bambos“, kaip įvardijo psichiatras, įsisenėjusi gėda, prietarai ir moralinės normos lytiškumą paverčia arba neliečiama, arba uždrausta sritimi. Abiem atvejais lytinis gyvenimas ir apsikeitimas informacija apie jį vyksta šešėlyje – o turbūt kiekvienas sutiks, kad tamsoje klaidą padaryti lengviau.

Kasmet Lietuvos ligonines pasiekia bent keletas gimdyvių, nesulaukusių nė 15 metų. 2014 m. tokių buvo 11, 2016 m. – šešios. Kiek vyresnėms, tačiau net vidurinio išsilavinimo dar neįgijusioms 15–17 m. paauglėms 2016 m. gimusių vaikų skaičius buvo beveik toks pat, kaip šešis kartus daugiau gyventojų turinčiuose Nyderlanduose. „Lietuvoje paauglių nėštumų skaičius yra 3–4 kartus didesnis nei Vakarų šalyse, į kurias norėtume lygiuotis“, – teigė reprodukcinės sveikatos ekspertė, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė.

2018 09 27 16:39
Spausdinti