Meniu
Prenumerata

antradienis, lapkričio 24 d.
Susiraukite, jus filmuoja
Antanas Manstavičius
Protestas Vokietijoje (Scanpix nuotr.)

Lietuvos piliečiai lengvai susitaiko su tuo, kad yra stebimi, ir menkai domisi asmens duomenų apsauga. Tai atveria kelius piktnaudžiauti.

Sunku rasti aiškesnį ženklą, kad esate stebimas, nei į jus nukreipta kamera. Tik vairuotojams apie stacionarius greičio matuoklius praneša kelio ženklai. Tačiau kamerų būna visur: gatvėse, parduotuvėse, degalinėse, stovėjimo aikštelėse, parkuose, laiptinėse, sodininkų bendrijose, statybų aikštelėse. Jums net neįtariant, vaizdo stebėjimo kamerų gali būti viešuosiuose tualetuose, persirengimo kambariuose ir soliariumuose – dėl technologijų pažangos jas paslėpti vis lengviau, o pastebėti – sunkiau.

Kameros vis išmanesnės – geba nuskaityti automobilių registracijos numerius ir išsaugoti juos duomenų bazėje. Tokiu būdu gali būti sekamas asmenų judėjimas. Miestų gatvėse jau pasirodo ir kamerų su veidų atpažinimo funkcija.

Kamerų kuriama stebėjimo visuomenė turi tam tikrų privalumų. Pasak advokatų kontoros „TSG Baltic“ partnerio Mindaugo Civilkos, žinojimas, kad nusikalsti ar viešąją tvarką pažeisti linkęs asmuo gali būti stebimas, riboja tokius veiksmus. „Kiekvienas racionaliai mąstantis žmogus viešojoje erdvėje elgiasi taip, tarsi būtų stebimas, – sakė teisininkas. – Baimė daryti nusikaltimą, be abejo, yra gerai.“

2018 08 22 13:33
Spausdinti