Meniu
Prenumerata

penktadienis, liepos 30 d.


PILIETINIS DALYVAVIMAS
Socialiniai tinklai įaudrina emocijas, tačiau realiems pokyčiams to nepakanka
Kotryna Tamkutė
Scanpix
Fiksuoti reiškia protestuoti.

Valdžios užmačios riboti interneto prieigą vis platesnės. Organizacija „Freedom House“ skaičiuoja, kad interneto laisvė pasaulyje vis labiau traukiasi. 

2020 m. nemažai įtakos tam turėjo koronaviruso pandemija: kai kuriose šalyse vyriausybės institucijos interneto prieigą ėmėsi riboti, siekdamos pateisinti priimamus sprendimus, cenzūruoti jai verčiamą kritiką ir kurti naujas socialinės kontrolės technologijų sistemas.

Didžiausią „Freedom House“ tyrėjų susirūpinimą metais prieš tai kėlė padėtis socialiniuose tinkluose. Jų teigimu, nereguliuojama socialinių medijų erdvė ne tik tampa įrankiu visuomenei kontroliuoti, bet ir jai tildyti. Tarp dažniausiai tai išnaudojančių režimų tokios šalys kaip Kinija ir Iranas.

Tai neturėtų stebinti: interneto laisvė, įkūnijanti saviraiškos, žodžio ir susižinojimo laisvę – neatsiejama demokratijos dalis. Tai, kokią įtaką ji turi visuomenės pilietiniam dalyvavimui, atskleidė prieš dešimtmetį kilusi demonstracijų ir protestų banga, geriau žinoma Arabų pavasario pavadinimu, įtvirtino socialinis judėjimas „Okupuok Volstritą“, priminė praėjusiais metais per visą pasaulį nuvilnijęs šūkis „Black Lives Matter“. Tūkstantiniais protestais virtęs nepasitenkinimas iš pradžių buvo išreikštas socialiniuose tinkluose.

2021 03 18 07:00
Spausdinti