Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, spalio 21 d.


BALTIJOS ŠALYS
Šiaurės kryptis: sovietinė praeitis vis mažiau nulemia Baltijos šalių visuomenių raidą
Liepa Žeromskaitė
Fotobankas
Baltijos kelias 2.0.

Vis dėlto reikia dar šiek tiek pasistengti.

Pirmoji nepriklausomybę paskelbusi Lietuva, o po rugpjūčio pučo – ir Latvija su Estija, atgal nebesidairė. Baltijos šalys jau 2004-aisiais įstojo į NATO ir ES, vėliau įsivedė eurą ir buvo priimtos į pasaulio turtingųjų klubu vadinamą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją.

Praėjus 30 metų atotrūkis tarp Baltijos šalių ir kitų buvusios SSRS valstybių – milžiniškas. „Vertinant įvairius demokratijos kokybės ir ekonomikos rodiklius akivaizdu, kad Baltijos šalys per 30 metų padarė didžiulę pažangą“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pridūrė, kad pagal faktines individualias vartojimo išlaidas, atsižvelgus į kainų skirtumus, Lietuva lenkia ne tik visas regiono šalis, bet ir Slovėniją, Graikiją, Portugaliją.

Prieš tris dešimtmečius Baltijos šalims buvo sunku lygiuotis net į socialistinę priespaudą patyrusias, bet savarankiškesnes buvusias Lenkiją, Vengriją, Čekiją ar Slovėniją. Tačiau dabar ekonominiais ryšiais glaudžiai su Skandinavijos šalimis susijusios Baltijos valstybės savo identitetą kuria jau kaip Šiaurės Europos šalys, tarsi atsiribodamos ir nuo sovietinės praeities, ir nuo Rytų bei Vidurio Europos valstybių. Lenkija ar Vengrija kritikuojamos dėl populizmo ir polinkio į autokratiją, o Baltijos šalys dažnai minimos kaip pavyzdingos ES narės.

2021 09 08 06:45
Spausdinti