Meniu
Prenumerata
trečiadienis, balandžio 1 d.
Pavykime estus
Ieva Žvinakytė
(Scanpix nuotr.)

Ko apie lytinį švietimą galėtų pamokyti mažiausia Baltijos šalis?

Lytiškumo ugdymo svarba Estijoje pradėta pripažinti iškart atgavus nepriklausomybę 1991 m., kai medicinos ir edukologijos akademikai ėmėsi lytinio švietimo programos kūrimo iniciatyvos.

Ji kaip privalomasis dalykas šalies mokyklose įstatymiškai patvirtinta dar 1996-aisiais – 21 metais anksčiau negu Lietuvoje. Kol mūsų šalies švietimo sistema kratėsi seksualinių temų mokyklose taip jas stigmatizuodama bei kurdama gėdos kultą, Estija užsiaugino dvi kartas, nuvokiančias apie žmogaus fiziologiją ir lytiškumą bei gebančias priimti atsakingus reprodukcinius sprendimus.

Pasak Estijos lytinės sveikatos asociacijos, aktyviai prisidedančios prie lytiškumo ugdymo šalyje, mokymų vadovės Kristinos Birk-Vellemos, ankstyvam lytiniam švietimui šalyje atsirasti padėjo palankių aplinkybių kombinacija. „Atgavę nepriklausomybę pradėjome giliau žvelgti į tai, kokias žaizdas visuomenėje paliko okupacijos metai. Abortų ir lytiškai plintančių infekcijų (LPI) skaičius šalyje devintojo dešimtmečio pradžioje buvo labai didelis, o tam įtaką darė seksualinių žinių stygius, nulemtas okupacijos, kurios metu šią temą gvildenti buvo tabu. Tad atsirado nemažai ambicingų edukologų bei medikų, kurie užsimojo situaciją keisti, pasitelkdami švietimą. Padėjo ir tai, kad užmezgėme artimus santykius su Suomija, Švedija ir Danija – šalimis, kurios turi senas lytinio švietimo tradicijas. Mūsų atstovai ne kartą vyko į šias valstybes semtis žinių apie lytiškumo ugdymo praktikas“, – pasakojo K. Birk-Vellemaa.

2018 10 19 14:39
Spausdinti