Meniu
Prenumerata
antradienis, vasario 18 d.
„Nenoriu lošti“ iniciatyva tapo įstatymu
IQ
(Getty Images nuotr.)

Nuo gegužės 1-osios lošimus organizuojančios bendrovės įpareigotos į salonus ir lažybų punktus neįleisti nuo lošimų atsiribojusių asmenų. Norai geri, tačiau juos įgyvendinti nebus lengva.

2004 m. inicijuota, tačiau tik 2010-aisiais įsibėgėjusi socialinė iniciatyva „Nenoriu lošti“ kvietė registruotis lošimo manijos apimtus asmenis, o lošimų organizatoriai pasižadėjo jų neįleisti į kazino ar lošimo automatų salonus. Gegužės 1 d. įsigaliojus Azartinių lošimų įstatymo pataisoms, lošimų organizatoriai bus įpareigoti neatverti durų į specialų registrą įtrauktiems asmenims. Kaip ir vykstant socialinei akcijai, prašymą neleisti lošti pateikia pats šios priklausomybės užvaldytas asmuo. Įstatyme įteisinta naujovė – tokio sprendimo negalima atšaukti šešis mėnesius. Tipinėms situacijoms, kai į lošimus įklimpęs sutuoktinis būdavo priverčiamas žmonos pasirašyti prašymą, tačiau jį atšaukti galėdavo nors ir po 5 minučių, nebebus leista kartotis. „Nenoriu lošti“ iniciatyva yra pagalbos ranka lošimo manijos apimtų žmonių artimiesiems. 2004-aisiais tokius prašymus pateikė 11, 2016 m. pabaigoje sąraše jau buvo 4316, šiuo metu – 4584 asmenys.

Netobula tvarka

Lošimų organizatoriai skeptiškai vertina galimybę užtikrinti, kad nė vienas į registrą patekęs asmuo neprieis prie lošimo aparato ar ruletės. „Dabar faksu gauname ilgiausią sąrašą su nuotraukomis, tačiau kaip greitai darbuotojas gali patikrinti, ar į saloną atėjęs asmuo yra šiame sąraše“, – kalbėjo vienas IQ konsultavęs lažybų verslo atstovas. Lošimo manijos apimti žmonės yra išradingi – gali pateikti kito asmens dokumentus, papirkti darbuotoją. Norintys patekti į kazino jau dabar turi pateikti asmens dokumentą, tačiau lošimo automatų salonuose, ypač prastesnės reputacijos vietose, kontrolės nėra ar ji nelabai griežta. „Neturime teisės nurodyti, kaip verslininkams užtikrinti tą įpareigojimą, įstatymas to nereglamentuoja. Planuojama, kad užklausos bus pateikiamos į sistemą įrašius asmens kodą“, – teigė Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba. Įstatymo nesilaikantys bendrovių darbuotojai ar vadovai bus baudžiami piniginėmis baudomis už administracinės teisės pažeidimus. Net ir piktybiškai tvarkos nesilaikantiems organizatoriams negresia prarasti licenciją. „Tačiau po kiekvieno užfiksuoto pažeidimo bus tikrinamos bendrovės. Tai trikdytų jų veiklą, todėl verslas turi pakankamai paskatų užtikrinti, kad įstatymo būtų laikomasi“, – mano A. Dilba. Naująją tvarką įteisinančio įstatymo projektą pasiūlęs parlamentaras Julius Sabatauskas stebisi kai kurių verslininkų argumentais: „Kai kurie verslininkai mano, kad tai jiems užkraus ypatingų įpareigojimų, bus papildomų laiko sąnaudų, atbaidys dalį klientų, bet man kyla klausimas – negi tų priklausomybę kenčiančių žmonių tiek daug, kad dėl to nukentės verslas? Jie praras savo pajamas? Tokiu atveju šis įstatymas dar labiau reikalingas, nes mes nežinome to masto.“

Trapi privatumo teisė

IQ kalbinti verslininkai tvirtina, kad jiems irgi nereikia bėdų keliančių prasilošusių asmenų, nes jie kenkia lošimų organizatorių reputacijai. Nesivaldančius lošėjus padėtų apsaugoti technologiniai sprendimai, tačiau jiems įteisinti reikia įstatymų leidėjų valios. Itin griežta lošimų priežiūra pasižyminčioje Norvegijoje galioja vadinamosios lošėjo kortelės, kurios privalomos visose lošimų vietose, numatyti įvairūs limitai: kiek laiko galima žaisti, kokią sumą pinigų prarasti per tam tikrą laiko tarpą. Įdiegti tokią technologiją Lietuvoje verslininkams būtų per didelė našta, tačiau įrengti pirštų atspaudų skaitytuvus prie kiekvieno lošimo aparato nebūtų brangu. Tai būtų pigesnė ir efektyvesnė apsaugos priemonė. Kita kebli tema – į sąrašą įtrauktų žmonių asmens duomenų apsauga. Priklausomybė nuo lošimo yra ne nusikaltimas, o liga, tačiau net ir nugalėta gali turėti neigiamų padarinių tolesniam gyvenimui, karjerai, jei duomenys iškiltų į viešumą. Neseniai su aukštu politiniu postu atsisveikino sveikatos ministro Aurelijaus Verygos patarėjas Artūras Mažrimas, paaiškėjus, kad prieš aštuonerius metus jis buvo įnikęs į lošimus. Pasitraukdamas A. Mažrimas galbūt išvengė daugiau nepatogių klausimų apie savo praeitį, tačiau tai pamoka kitiems lošimų aistros užvaldytiems asmenims ir prievolė politikams bei pareigūnams, kad žmonių silpnybės netaptų vieša tema.
2017 05 04 18:53
Spausdinti