Meniu
Prenumerata
penktadienis, balandžio 10 d.
Kurioje ES ir Lenkijos ginčo pusėje turi stovėti Lietuva?
Kotryna Tamkutė
Europos širdis? Ar infarktas? (Scanpix nuotr.)

Kaip stipriai Lietuva turi palaikyti ES rūstybę užsitraukiusią kaimynę?

Nuo tada, kai 2015 m. valdžioje įsitvirtino Jarosławo Kaczyńskio vadovaujama „Teisė ir teisingumas“, priversti Varšuvą žaisti pagal Briuselio diktuojamas taisykles sekėsi itin sunkiai. Bendriją glumino Lenkijos valdančiųjų sprendimai, paminantys valdžių atskyrimo principą, ribojantys teisėjų nepriklausomumą, pažeidžiantys pagrindines pilietines teises.

Prieš Lenkiją dar 2017 m. pabaigoje buvo imtasi vadinamųjų atominių priemonių: pradėtos procedūros pagal 7-ąjį ES sutarties straipsnį, numatantį galimybę suspenduoti šalies teisę balsuoti.

Užsitikrinusi Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno paramą ginče su Europos Komisija (EK), Varšuva palaikymo kreipėsi ir į Lietuvą. Po 2018 m. vasarį įvykusio dvišalio susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda tuometė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė sakė nepalaikysianti „jokių prievartinių ir jėgos metodų prieš jokią šalį, taip pat Lenkiją“, o premjeras Saulius Skvernelis tikino, kad verta ieškoti dialogo.

2019 10 07 14:49
Spausdinti