Meniu
Prenumerata

antradienis, rugsėjo 22 d.
SANTUOKOS
Kas lemia, kad lietuviai mažiau tuokiasi?
Kotryna Tamkutė
Shuterstock

Kliūčių santuokai sudaryti jauni žmonės šiandien sutinka daugiau nei jų tėvai

XX a. antroje pusėje nuosekliai augęs santuokų skaičius Lietuvoje smarkiai krito jau pirmaisiais nepriklausomybės metais: 1990 m. pasiektas pikas – 36 310 vestuvių per metus, o jau 1993 m. jų buvo 23 709 ir nuosekliai mažėjo iki 2001-ųjų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai sudarytos 19 502 santuokos.

Aklai tikėti šiais skaičiais nevertėtų – vestuvių skaičius šalyje tiesiogiai priklauso ir nuo gyventojų skaičiaus, ir nuo to, kaip bėgant metams keičiasi valstybės demografinė padėtis. Nepaisant to, net ir santykinis santuokų rodiklis (tūkstančiui gyventojų tenkantis santuokų per metus skaičius), leidžiantis eliminuoti mažėjančio gyventojų skaičiaus efektą, Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje (2018 m. siekė 7 tuoktuves 1000 gyventojų). Statistikos departamento duomenimis, jei pirmų santuokų lygis išliks toks pat, tikimybę susituokti turi 79 proc. 15–49 metų vyrų ir 85 proc. tokio paties amžiaus moterų.

Mokslininkai pastebi, kad ryškiai sumažėjęs absoliutusis santuokų skaičius susijęs su socialiniais ir ekonominiais visuomenės gyvenimo pokyčiais. Per trisdešimt metų Lietuva išgyveno ne vieną itin reikšmingą vidinę transformaciją, visuomenės savimonę pradėjo labiau veikti pasaulinės tendencijos. Absoliutaus santuokų skaičiaus mažėjimo priežasčių ir aplinkybių – ne viena. „Lietuva tapo atvira Vakarams, įstojo į ES. Joje galiojantis laisvas darbo jėgos judėjimas labai stipriai paveikė demografinius rodiklius: išaugo emigracijos mastas, reikšmingai susitraukė gyventojų skaičius šalyje, tai paveikė ir santuokų rodiklius“, – svarstė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

2020 08 31 05:30
Spausdinti