Meniu
Prenumerata
penktadienis, vasario 28 d.
BALTARUSIJOS EKONOMIKA
Ką laimėjo ir ką prarado SSRS palikimą su kapitalizmu suplakusi Baltarusija
Gytis Kapsevičius
Scanpix
Didžios praeites likučiai.

Tarp Rytų ir Vakarų, tarp laisvosios rinkos ir socializmo balansuojanti Baltarusija patiria sudėtingų išbandymų – išlaikyti pusiausvyrą vis sunkiau

Lygiai prieš dešimtmetį „Pew Research Center“ atlikta tarptautinė apklausa atskleidė, kad 49 proc. lietuvių tuo metu būtų pasirinkę stiprų lyderį, o ne demokratišką vyriausybę.

Žinoma, tai buvo krizės įkarštis, todėl dalis žmonių norėjo gelbėtojo. Galbūt jie mielai būtų apsikeitę valdžia su už rytinės sienos gyvenančiais kaimynais. Įvertinus tai, kad dalis tautiečių iki šiol ilgisi sovietmečio, Aliaksandras Lukašenka jų akyse būtų galėjęs atnešti taip trokštamą „stabilumą“.

Ilgas, griežtas ir „tėviškas“ A. Lukašenkos valdymas – toli gražu ne vienintelis jo šalies panašumas į SSRS. Neskaitant Rusijos, Baltarusija vienintelė iš posovietinių šalių savo valiutai paliko rublio pavadinimą. Per 26 metus čia įvyko trys denominacijos – 1994, 2000 ir 2016 m.

*****susije*****

Sovietmečiu mažas komunalinių paslaugų kainas Baltarusija taip pat stengėsi išlaikyti, todėl gyventojams dosniai kompensuoja 70–80 proc. išlaidų. Tokia tvarka galioja beveik visiems, tačiau ji naudingiausia nebūtinai vargingiausiems – iš to itin daug laimi didelių butų savininkai.

Žemės ūkis taip pat išliko paremtas kolūkine sistema. Smulkių ūkių šalyje nėra, įmonių efektyvumas menkas, nuostolingai veikia apie 60 proc. visų kolūkių.

Ekonomika Baltarusijoje iki šiol stovi ne visiškai ant rinkos, kaip įvyko kitose posocialistinėse valstybėse, o ant hibridinio valstybinio reguliavimo ir rinkos pagrindo. Apie trečdalį šalies darbo jėgos dirba valstybės valdomose įmonėse. Šių bendrovių produktyvumas yra gerokai žemesnis nei privačių, o valdžia turi daug priemonių kontroliuoti kainas.

Tiesa, nors Baltarusijoje dar labai daug įvairaus valstybinio turto, šalis skelbia besiruošianti didesnei privatizacijos bangai. Privatizacijos galimybėmis oficialiai viliojami ir užsienio investuotojai. Siekiant sklandžiau pritraukti investicijų, šalyje taip pat įsteigtos šešios ekonominės zonos.

IQ kalbinti verslo atstovai sakė, kad investavimas Baltarusijoje turi savo specifiką, tačiau savų ypatybių turi kiekviena šalis. Nuo 2014 m. atsinaujinančios saulės energetikos ir biodujų projektus  Baltarusijoje vykdančios „Modus Group“ valdybos narys, atsakingas už atsinaujinančios energetikos sritį Ruslanas Sklepovičius,  sakė nepastebėjęs, kad Baltarusija išsiskirtų pertekliniu reguliavimu, lyginant su kitomis šalimis. Pasak jo, čia projektus įmonė įgyvendina panašiais tempais kaip ir kitur.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ valdybos pirmininkas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos-Baltarusijos verslo tarybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis teigė, jog per pastaruosius 10 metų Baltarusijos versle, pramonėje matyti labai daug teigiamų pokyčių. „Galiu drąsiai patvirtinti, kad Lietuvos investuotojai Baltarusijoje yra tikrai užsitarnavę gerą patikimų partnerių, darbdavių vardą. Tik svarbu neprarasti budrumo ir būti dėmesingiems dėl Baltarusijoje esančios mokesčių sistemos, verslo administravimo specifikos bei kitų reguliavimo skirtumų“, – sakė jis.

Nors apskritai didžiausi valstybės pranašumai, ko gero, yra pigi darbo jėga ir prieiga prie Eurazijos rinkos, Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento Ekonominės politikos analizės skyriaus ekonomistas Linas Mickus sakė, kad Baltarusijos patrauklumas atsiskleidžia ne visoms valstybėms vienodai. Europiečiams ji – paskutinė žemyno diktatūra, tačiau kiti kraštai ją gali matyti skirtingai. „Tokiai valstybei kaip Kinija, Baltarusija gali būti gerokai patrauklesnė pirmiausia dėl geografinės padėties, taip pat dėl politinio stabilumo. Nors skamba ganėtinai paradoksaliai, Baltarusija yra viena politiškai stabiliausių valstybių, kurioje jau daugiau kaip 20 metų niekas nesikeičia“, – teigė pašnekovas.

Tačiau vien to nepakanka. Aukštas korupcijos lygis laikosi ir šiandienėje Baltarusijoje. Korupcijos suvokimo indekse ji užima 70 vietą iš 180 šalių (Lietuva yra 38). Verslo laisvę matuojančiame „Doing Business 2020“ reitinge ji 49-a (Lietuva užima 11 vietą). Per pastaruosius metus Baltarusija nukrito dvylika pozicijų. Į Pasaulio prekybos organizaciją ji siekia įstoti nuo 1993 m., o tokios šalys kaip JAV Baltarusijos apskritai nelaiko rinkos ekonomika.

Visa tai atsiliepia ir ūkio rodikliams. Nors Baltarusijoje gyvena beveik trimis su puse karto daugiau žmonių, Lietuvos BVP yra vos 15 proc. mažesnis ir šis skirtumas menksta. Jei Baltarusija stagnuos, o Lietuva toliau augs, mūsų ūkis netruks aplenkti kaimynų. Pagal BVP gyventojui kaimynus senokai aplenkėme. Lietuvos rodiklis (pagal perkamosios galios paritetą) yra apie 34,8 tūkst., o Baltarusijos – 20 tūkst. JAV dolerių asmeniui.

Pasakos pabaiga?

Socializmo ir rinkos hibridas gali santykinai sėkmingai gyvuoti tik tokiu atveju, jei padėtis išlieka stabili. Tačiau viskas keičiasi.

Baltarusijos ekonomika nuo pat nepriklausomybės, paradoksalu, yra labai priklausoma. Dėl susisaistymo su Rusija šalis 2015-aisiais patyrė dvejus metus trukusią recesiją, tuomet jos BVP mažėjo atitinkamai 3,9 ir 2,5 proc.

Vėliau ūkis atsigavo ir auga 2,5–3 proc. per metus, tačiau tuoj pat išryškėjo kitų problemų.

Dar 2018 m. 42 proc. įmonių pranešė turinčios sunkumų dėl finansavimo, trečdalis jų veiklą palaikė tik naujomis paskolomis. Rusijai šių metų pradžioje įvykdžius vadinamąjį mokesčių manevrą, buvo sumažintos naftos tiekimo subsidijos. Skaičiuojama, kad dėl to iki 2024 m. Baltarusija praras daugiau nei 9 mlrd. eurų. Tai ne vienintelė su rusiška nafta susijusi problema.

Praėjusį pavasarį įvykus sulfitais užterštos naftos incidentui, rusiška nafta buvo sustojusi Baltarusijos vamzdynuose. Tad tiek vadinamasis mokesčių manevras, tiek šis incidentas vien šiemet Baltarusijai turėtų atnešti apie 1,5 mlrd. JAV dolerių nuostolio. Kompensacijų klausimas iškeltas, tačiau Rusija pinigais taškytis nelinkusi.

Nors Baltarusijos vyriausybė 2019-aisiais tikėjosi apie 4 proc. BVP prieaugio, šis rodiklis per pirmuosius tris metų ketvirčius siekė vos 1 proc.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimais, įvairios Rusijos subsidijos 2018 m. gali siekti iki 13 proc. viso Baltarusijos BVP. „Esama Baltarusijos ūkio struktūra nepajėgi savęs išlaikyti be gausių Rusijos teikiamų lengvatų. Pavyzdžiui, Baltarusija moka beveik perpus mažesnę kainą už dujas nei Vakarų šalys, taip pat gerokai pigiau nei už rinkos kainą perka rusišką naftą. Tai iš esmės ir leidžia palaikyti neefektyvų ekonomikos modelį. Todėl atsakymas į klausimą, ar gali Baltarusija išsisukti su esama struktūra, didele dalimi priklauso nuo Rusijos malonės“, – kalbėjo L. Mickus.

Šiuos teiginius pagrindžia daugybė pavyzdžių. Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Baltarusijoje taip pat daugiausia yra iš Rusijos. Iš viso rusiškos kilmės investicijų Baltarusijoje gali būti beveik iki dviejų trečdalių, nes 17 proc. lėšų atnešusio Kipro įmonės taip pat dažniausiai disponuoja rusų kapitalu.

Beveik visus energijos išteklius valdo didžiosios kaimynės. Abi Baltarusijos naftos perdirbimo įmonės žaliavą taip pat gauna tik iš Rusijos, iš ten pat teka ir dujos. Naujai statomai Astravo elektrinei paskolą suteikė Rusija, joje bus naudojamas šioje šalyje kasamas uranas.

Baltarusijos augimą stabdo ir skolos. Šalis Rusijos nuolat prašo naujų paskolų, kad galėtų refinansuoti senąsias.

Per šiuos metus Baltarusija užsienio kreditoriams turi išmokėti 2,7 mlrd. JAV dolerių. Tarptautiniams ekspertams nerimą kelia palyginti didelė šios šalies skolos dalis. Pavyzdžiui, 2017 m. užsienio skola pasiekė 130 proc. eksporto vertės, nors 2003 m. buvo vos 30 proc. Tiesa, 2018–2019 m. užsienio skola buvo gana stabili ir sudarė apie 16–17 mlrd. JAV dolerių, t. y. apie 28 proc. Baltarusijos BVP.

Maža to, prastėjanti ekonomikos padėtis ragina imtis nepopuliarių žingsnių vietos fronte. Ilgėjant gyventojų amžiui, toliau didėja spaudimas administraciniam aparatui. 2016 m. išlaidos pensijoms sudarė apie 10 proc. šalies BVP, tačiau iki 2017 m. vyrų pensinis amžius buvo 60 metų, moterų – vos 55-eri. Pagal TVF rekomendacijas jį imta vėlinti šešiais mėnesiais per metus. Procesas sustos 2022 m., kai bus pasiekta 63 metų riba vyrams ir 58-erių moterims.

Scanpix
Talka kolūkyje.

Tarp Europos ir Pekino

Galbūt Baltarusija ir norėtų gyventi kaip anksčiau – gauti subsidijų ir plėtoti valstybės kontroliuojamą rinkos ekonomiką, tačiau tai tampa vis sunkiau. Maskva mainais už pinigus siūlo glaudžią valstybinę sąjungą, o Minskas garsiai sako, kad tai grasintų šalies suverenumui.

Nenorėdami dar labiau veržti mazgo su Rusija, baltarusiai žvalgosi kitomis kryptimis.

Rugsėjį A. Lukašenka pareiškė, kad, nesusitarus su Rusija dėl importo mokesčių, šalis ieškotų alternatyvų ir importuotų naftą per Lenkiją ir Baltijos šalis. Jis skundėsi, kad dėl naujo mokesčio naftos kaina tapo artima pasaulinei. Pasak prezidento, Rusija apie tokius planus jau informuota. Tiek Lietuvos pareigūnai, tiek įmonės yra išreiškusios žodinę paramą tokiam planui.

Visgi nafta yra tik vienas aspektas. Baltarusijai būtina išspręsti finansinius klausimus. TVF paskolų ji nelinkusi imti, nes prie šių visuomet būna prikabinti reformų įsipareigojimai. Jei visgi būtų imtasi struktūrinių ekonomikos pokyčių, nemaža dalis iš valstybės paramos išlaikomų nuostolingų įmonių greičiausiai turėtų būti uždarytos. Tai ne tik išaugintų nedarbo lygį, bet ir galėtų sukelti socialinius neramumus, o jų Baltarusijos valdžia nori žūtbūt išvengti.

Visgi toks trypčiojimas turi savo kainą – šalis negalėjo pasinaudoti žemų palūkanų paskolomis iš TVF ir yra priversta imti arba brangesnes, arba politiškai motyvuotas Rusijos paskolas.

Tiesa, galbūt yra ir kitų variantų. Spalį šalies užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus įvardijo pavojus, kuriuos lemia priklausomybė nuo vieno partnerio. Jis pabrėžė, kad eksportą būtina padalyti po trečdalį ir jo srautus nukreipti į Eurazijos ekonominę sąjungą, ES ir kitas valstybes.

„Kitos valstybės“ šiuo atveju greičiausiai yra Kinija, su kuria ryšiai auga ir stiprėja. Per pastaruosius penkerius metus Kinijos investicijos Baltarusijoje padidėjo beveik penkis kartus. Prekių ir paslaugų mainų apimtis tarp šalių šiemet pasiekė apie 4,5 mlrd. JAV dolerių, o aukščiausi šalių politikai nevengia demonstruoti draugiškų santykių.

Kinija taip pat galėtų padėti šaliai tvarkytis su skolomis. Metų pradžioje Minskas oficialiai paprašė Maskvos suteikti 600 mln. JAV dolerių dydžio paskolą, kuria būtų galima refinansuoti senas skolas. Rusijai sprendimą atidėliojant, paskelbta, kad pagalbos ranką išties Kinija – jos Valstybinis plėtros bankas sutiko paskolinti 500 mln. JAV dolerių.

Tačiau Kinija, kaip alternatyva Rusijai, įtikina ne visus. L. Mickus sako, kad kalbėti apie reikšmingą Kinijos įtakos išaugimą artimoje ateityje būtų pernelyg drąsu – prekybos su Rusija apimtis šiais metais buvo aštuonis kartus didesnė. Panaši situacija ir užsienio investicijų srityje. „Reikia nepamiršti, kad Baltarusija yra Eurazijos ekonominės sąjungos narė, priklauso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai ir Nepriklausomų valstybių sandraugai. Tai yra ilgalaikiai politiniai dariniai, kurie taip pat apriboja Baltarusijos galimybes radikaliai keisti vykdomos užsienio politikos kryptį. Tikrai nedrįsčiau teigti, kad netolimoje ateityje įmanomas scenarijus, jog Baltarusija persimestų nuo Rusijos prie Kinijos“, – teigė ekonomistas.

-----

Ideologijai neutralus mokslas

Baltarusija vis kritikuojama dėl pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijai trūkumo. Visgi pastaruoju metu daugiau dėmesio sulaukia šalies siekis Rytų Europoje pakartoti Silicio slėnio sėkmę.

Tarptautinėje informatikos olimpiadoje, rengiamoje nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio, jaunuoliai iš Baltarusijos yra tarp daugiausia medalių laiminčių dalyvių. Šalies gyventojų polinkį į technologijų mokslus esą lemia iš Sovietų Sąjungos paveldėta tradicija: išsilavinimas technologijų srityje buvo gerokai mažiau varžomas ideologinių rėmų nei socialiniai ar humanitariniai mokslai.

Šiuo metu Baltarusijos technologijų sektoriuje sukuriama 5,5 proc. šalies BVP, tai bene didžiausia paslaugų pramonės dalis. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos centrus Baltarusijoje yra atidariusi interneto milžinė „Google“, biurą šalies sostinėje turi susirašinėjimo programėlės „Viber“ darbuotojai, čia sukurta ir viso pasaulio moterų naudojama programėlė „Flo“. 2010 m. pristatytas kompiuterinis žaidimas „World of Tanks“, laikomas vienu populiariausių savo srityje, dedamas greta amerikietiškų „League of Legends“, „Counter-Strike“, „World of Warcraft“ ir švedų „Minecraft“, buvo sukurtas vienoje Minsko virtuvių.

Lygintis su daugiausia į technologijų sektorių investuojančiomis valstybėmis Baltarusijai dar anksti, tačiau pripažinti valdžios pastangas vertėtų. 2005 m. prezidento A. Lukašenkos dekretu šalia 2 mln. gyventojų turinčio Minsko buvo pradėtas įgyvendinti Baltarusijos aukštųjų technologijų parko projektas. Šiuo metu jame veikia daugiau kaip 380 bendrovių, įdarbinusių apie 30 tūkst. žmonių.

Ne taip sparčiai, kaip galbūt norėtųsi, tačiau po truputį Baltarusija švelnina suvaržymus verslui. Jau kurį laiką 30 dienų Baltarusijoje planuojantiems praleisti 79 valstybių piliečiams nereikia vizų, prezidentas, siekdamas padidinti startuolių finansavimo galimybes, svarsto panaikinti valiutos keitimo apribojimus. Pastebima, kad tokiais žingsniais A. Lukašenka stengiasi ne tik diversifikuoti biudžeto pajamų šaltinius, bet ir pagerinti šalies įvaizdį.

2020 01 13 00:40
Spausdinti