Meniu
Prenumerata

pirmadienis, lapkričio 29 d.


AFGANISTANO OKUPACIJOS
Imperijų kapinės: ar Vakarų pastangos pakeisti Afganistaną buvo iš anksto pasmerktos?
Rokas Markauskas
Elizabeth Butler pieš.
Vienintelis išgyvenęs. 1842 m. evakuacija iš Kabulo.

„Įvykiai, kuriuos stebime dabar, deja, yra įrodymas, kad jokia karinė jėga niekada nesukurs stabilaus, vieningo ir saugaus Afganistano. Kaip žinome iš istorijos, tai yra imperijų kapinynas“, – taip prakalbo JAV prezidentas Joe Bidenas, visam pasauliui stebintis žaibišku Talibano triumfu, sąjungininkų pajėgoms dar nespėjus pasitraukti iš Kabulo.

Imperijų kapinių metaforą J. Bidenas pasirinko neatsitiktinai – ši sąvoka žymi paraleles tarp šiandienos įvykių ir praeities bandymų sukurti Afganistane stabilią centrinę valdžią. Imperijų kapinėse pirmuosius antkapius istorikai pastatė dar antikos laikų karvedžiui Aleksandrui Makedoniečiui ir milžinišką imperiją sukūrusiems mongolams, kurie pirmieji Afganistane nusvilo pirštus.

Dar viena supergalybė, gavusį antausį Afganistane – Britanijos imperija. Pastaroji XIX a. sukūrė didžiausią imperiją istorijoje, o vienas pagrindinių karūnos forpostų ir didžiausia kolonija buvo su Afganistanu besiribojanti (dabar Pakistanui priklausanti teritorija) Indija. Tuomet Afganistaną iš kitos pusės spaudė dar viena to meto imperija – carinė Rusija. Tarp kūjo ir priekalo atsidūręs Afganistanas įsivėlė net į tris karus su britais.

Pirmasis įvyko 1839–1842 m. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto specialistas Ernestas Jančenkas žurnalui IQ pasakojo, kad, bijodama rusų ekspansijos Afganistane, Britanija nutarė perimti šalies kontrolę ir į sostą sugrąžino sau palankų Šachą Šudžą Duranį, kuris XIX a. pradžioje buvo nuverstas ir glaudėsi britų valdomoje Indijoje. Įsiveržus į Afganistaną ir užėmus Kabulą jiems pavyko tai įgyvendinti, tačiau neilgam.

2021 10 25 06:45
Spausdinti