Meniu
Prenumerata

trečiadienis, rugsėjo 23 d.
Daug triukšmo dėl dirvos
Antanas Manstavičius
Žemdirbystė (Pixabay nuotr.)

Baimės dėl Lietuvą užplūsiančių žemės pirkėjų iš užsienio išsisklaidė. Neišspręstos problemos liko.

Referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo tapęs simboline euroskeptikų ir populistų vėliava. Po ja būrėsi ir Juliaus Pankos tautininkai, ir Algirdo Paleckio frontininkai, o prieš paragaudami valdžios ‒ ir Ramūno Karbauskio valstiečiai.

„Žemė – tai mūsų Šventas raštas. Todėl mes, čia pasirašiusieji, teigiame, kad žemės pardavimas ar kitoks perdavimas užsienio šalių piliečiams ar įmonėms, išskyrus nuomą, pažeidžia valstybės teritorijos vientisumą ir gali būti vertinamas tik kaip tėvynės išsižadėjimas ir net išdavimas“, – dar 2011 m. rugpjūtį gąsdino susibūrę žemės gynėjai – referendumo iniciatyvinės grupės nariai.

Praėjus pustrečių metų, 2014 m. sausio 24-ąją Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvoje negali būti priimtos Konstitucijos pataisos, neigiančios Lietuvos narystės ES įsipareigojimus. Tai turėjo apimti ir draudimą užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, pasibaigus su ES suderėtam pereinamajam laikotarpiui. Nepaisydamas to, Seimas leido rengti privalomąjį referendumą, galėjusį nublokšti šalį į konstitucinę krizę.

2018 07 26 14:16
Spausdinti